Briuselis – 35 dienų gaudynės Belgijoje, kurioje dalyvavo sraigtasparniai, šarvuočiai, 400 karių ir policijos pareigūnų, taip pat pastiprinimas iš Vokietijos ir Nyderlandų, sekmadienį baigėsi radus kūną, kuris, kaip manoma, buvo dingęs kareivis nuorodos į kraštutinę dešinę.

Kūnas buvo rastas miške, kur daugiau nei prieš mėnesį dingo kareivis 46 metų Jürgenas Coningsas, pagrasinęs vyriausybei ir virusologams, atsakingiems už šalies reakciją į koronavirusą, pranešė federalinis prokuroras. Tuo metu karys buvo ginkluotas keturiais raketų paleidimo įrenginiais, automatu ir pusiau automatiniu pistoletu, kurį jis pasiėmė iš kariuomenės sandėlio.

Prokuroras teigė, kad pirminis tyrimas parodė, kad kūnas priklauso p. Coningsui, šaudymo instruktoriui, kuris vasarį buvo priskirtas prie aukšto lygio grėsmės nacionaliniam saugumui, ir kad tai buvo tikėtina savižudybė su šaunamuoju ginklu.

Laiške savo merginai apie tą laiką, kai dingo gegužės 17 d., Ponas Coningsas parašė, kad nepasiduos be kovos.

„Vadinamasis politinis elitas ir dabar virusologai nusprendžia, kaip jūs ir aš turėtume gyventi“, – rašė jis. Virologai ir vyriausybė „atėmė iš mūsų viską“, pridūrė jis. – Man nesvarbu, mirsiu ar ne.

Karys dingo tuo metu, kai Belgijoje kilo nusivylimas dėl pandemijos apribojimų ir jų padarytos ekonominės žalos. Šalyje teko palyginti daug Covid-19 mirčių vienam gyventojui, ir ji paskyrė vieną ilgiausių uždarymų Europoje.

Kraštutinių dešiniųjų stovykla Belgijoje panaudojo pandemiją, kad pakurstytų visuomenės pyktį vyriausybės atžvilgiu. Valstybės saugumo agentūrų pranešimai dar praėjusį pavasarį įspėjo apie „įvairių dešiniųjų ekstremistų asmenų ir grupuočių, skleidžiančių sąmokslo teorijas, atsiradimą“ apie „Covid-19“.

Federalinio prokuroro buvo tiriamas G. Coningo ryšys su kraštutinių dešiniųjų ekstremistais.

Kol dingo karys, jis nuėjo į vyriausiojo virusologo Marco Van Ransto, aktyvaus Belgijos „Covid-19“ atsakyme, namus ir laukė lauke, kol jis grįš iš darbo. Bet daktaras Van Ranstas praleido savo pirmąją popietę per 16 mėnesių ir jau buvo namuose.

Tai buvo ne pirmas kartas, kai ponas Coningsas pagrasino dr. Van Ranstui, gerai žinomam asmeniui, kuris buvo vyriausybės komisaras SARS epidemijai 2009 m. rasizmas ir ksenofobija.

Po kario dingimo Belgijos valdžia daktarą Van Ranstą ir jo šeimą pastatė saugioje vietoje. Sekmadienį aptikus kūną, daktaras Van Ranstas, slapstydamasis 56-ąjį gimtadienį, šventė vietos naujienų žiniasklaidai, kad tikisi „greitai grįžti į įprastą gyvenimą“.

Nors jis teigė mažai užjaučiantis poną Coningsą, jis pareiškė užuojautą kario šeimai.

Ponas Conings į kariuomenę įstojo 18 metų. Tačiau pareiškęs rasistinius komentarus ir grasinimus, jis praėjusiais metais prarado patikimumo pažymėjimą ir buvo pažemintas žemyn, pranešė Belgijos valdžia.

Nors saugumo tarnybos kareivį įvardijo kaip „potencialiai pavojingą ekstremistą“, Belgijos gynybos ministras parlamentiniame posėdyje teigė, kad po jo pažeminimo ponas Conings turėjo prieigos prie šaudmenų sandėlio kortelę.

Belgija kalbiniu ir politiniu požiūriu yra padalinta tarp turtingo olandiškai kalbančio Flandrijos regiono šiaurėje ir skurdesnės prancūziškai kalbančios Valonijos pietuose. Kiekvienas iš jų turi savo vyriausybės ir politinį kraštovaizdį, o centriniai politikai susiduria su kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų spaudimu.

Šis iššūkis ypač ryškus Flandrijoje, kur gyvena ponai Conings ir dr. Van Ranst, taip pat dvi dešiniosios partijos. Vienas iš jų – flamandų ultranacionalistas, antiimigracinė partija Vlaamsas Belangas sulaukė reikšmingos paramos pastaraisiais metais.

Po pono Coningo dingimo, 45 000 žmonių prisijungė prie „Facebook“ grupės „Visi susivienijo už Jürgeno“, kol „Facebook“ neužblokavo. „Telegram“, šifruotoje pranešimų programėlėje, apie 3300 vartotojų solidarumo žinutėmis keitėsi grupėje, pavadintoje „Kaip vienas žmogus už Jürgeno!“.

Bet kai po savaitės „Facebook“ grupė paragino demonstruoti p. Coningsą šalia jo gimtojo miesto, pasirodė tik apie 350 žmonių.