Psichikos sveikatos sutrikimai yra plačiai paplitusi problema šiuolaikiniame pasaulyje ir paveikė milijonus žmonių dėl nerimo organizme. PSO duomenimis, 2015 m. nerimo sutrikimai visame pasaulyje sukėlė 24,6 mln. Be to, didžiulis 25 proc. psichikos sveikatos sutrikimų padidėjimas po pandemijos. Šie psichikos sveikatos sutrikimai paveikė žmones iš visų gyvenimo sričių. Tačiau diskutuoti apie savo psichinę sveikatą nerimta. Todėl daugelis asmenų vengia apie tai diskutuoti viešai.

Psichikos ligos ne tik kenkia žmogaus psichinei sveikatai, bet ir sukelia didžiulį stresą kūnui, dėl kurio atsiranda įvairių fizinių šalutinių poveikių. Jos sukelia įvairių problemų – nuo ​​paprasto dermatito iki gyvybei pavojingų būklių, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos. Todėl svarbu suprasti ir spręsti šias problemas.

Nerimo sutrikimas: įvadas

Nerimas kūne yra nemaloni būsena, kurią žmogus patiria reaguojant į numatomus įvykius. Skirtingai nuo baimės, nerimo atveju nėra tiesioginio pavojaus. Tačiau mūsų protas sukuria klaidingas aplinkybes ir suvokia jas kaip grėsmes. Pavyzdžiui, prieš apžiūrą galime jausti nerimą. Mūsų protas verčia manyti, kad nesame pasiruošę egzaminui arba kad jame gali kilti visi klausimai, į kuriuos nesame tikri.

Natūralu, kad kartais jaučiate nerimą, tačiau nuolatinis ir nepajėgus nerimas gali reikšti, kad turite nerimo sutrikimą. Nerimo sutrikimai yra dažnos ir negalią sukeliančios sąlygos, kurios dažniausiai prasideda vaikystėje ar paauglystėje. Jie sutrikdo kasdienę žmogaus veiklą ir, jei negydoma, tampa lėtinėmis formomis. Lėtinis nerimo sutrikimas sukelia įvairius fizinius ir asmenybės sutrikimus. Kitaip tariant, nerimas tampa būkle, kai jis pradeda trukdyti atlikti kasdienes užduotis.

Neurohormoninė priežastis

Remiantis tyrimais, stresas yra pagrindinė kūno nerimo priežastis. Be to, nuolatinis ir lėtinis stresas sukelia keletą sunkių psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija. Prieš suprasdami nerimą, turime žinoti apie neurohormoninį streso pagrindą.

Kovok arba skrisk

Remiantis tyrimu, tam tikri hormonai padeda kovoti arba bėk, o tai yra pagrindinis streso reakcijų mechanizmas. Kai bet kuriam gyvūnui kyla grėsmė plėšrūno pavidalu, yra du būdai, kaip su ja kovoti: arba bėgti, arba kovoti. Taigi, abi šios galimybės reikalauja, kad mūsų kūnas veiktų maksimaliai. Fizinis stresas stimuliuoja HPA ašį ir simpatinę nervų sistemą, susiejant jūsų smegenis ir hipofizę. Hipofizė stimuliuoja tam tikrus hormonus, tokius kaip adrenalinas, epinefrinas ir kortizolis, kurie signalizuoja jūsų kūnui padidinti širdies susitraukimų dažnį. Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis siunčia daugiau kraujo į raumenis, todėl jie gali dirbti efektyviau. Šiuo metu jūsų kūnas yra visiškai įjungtas puolimo apranga, todėl ypač stresinėse situacijose patiriate savotišką adrenaliną, vadinamą adrenalino antplūdžiu.

Yra tam tikrų minusų, susijusių su adrenalino antplūdžiu. Visi mechanizmai, padedantys kovoti ar pabėgti, neapskaičiuoja, kiek streso patiria kūnas. Taigi, kai esate šioje stadijoje, kūnas nejaučia skausmo ar nuovargio. Pasibaigus šiam režimui, visas išsekimas pradeda jungtis.

Jei mūsų kūnas nuolat patiria stresą, HPA ašis, kuri yra pagrindinis reguliavimo centras, nuslopsta. Dėl slopinimo hormonai sutrinka, o kai dominuoja sužadinimo hormonai, žmonės kenčia nuo nerimo sutrikimų. Ir atvirkščiai, jei sužadinimo hormonai nuslopinami, mes kenčiame nuo depresijos.

Diagnozė

Daugeliu atvejų galite patys diagnozuoti problemą. Tačiau geriau kreiptis pagalbos į specialistus. Taip pat galima naudoti DASS-21, kuris yra dažniausiai naudojamas nerimo sutrikimų įsivertinimo klausimynas. Nerimo sutrikimo skalė matuoja fizinį ir situacinį nerimą, kai terapeutai naudoja klausimynų ir interviu derinį, kad nustatytų jums diagnozę. Be to, galite pasirinkti biomedicininius tyrimus. Tačiau kadangi jie yra brangūs ir retai patikimi, jie nėra įprastai naudojami diagnozei nustatyti.

Nerimo sutrikimai atsiranda kartu su piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sutrikimais, didžiosios depresijos sutrikimais ir asmenybės sutrikimais. Jie yra susiję su tam tikrų vaistų, tokių kaip benzodiazepinai (vaistai migdomiesiems) ir alkoholio, panaikinimu. Jis taip pat pasireiškia lėtinio skausmo ir dirgliosios žarnos sindromo atvejais. Remiantis tyrimais, nerimas buvo susijęs su hipertiroidizmu ir feochromocitoma

Nerimo sutrikimų klasifikacija

Nerimas pasireiškia įvairiomis formomis. Tačiau fobinis sutrikimas ir panikos sutrikimas yra du svarbiausi klasifikatoriai.

Fobijos

Fobija yra nerimo sutrikimas, kai asmuo stipriai, neracionaliai bijo kažko, kas nekelia arba visai nekelia pavojaus. Galite toliau suskirstyti jį į agorafobiją, socialines fobijas ir specifines fobijas.

Agorafobija

Tai baimė vietų ar situacijų, iš kurių pabėgti būtų sunku. Ši baimė gali apimti uždaras erdves, perpildytas vietas ir lėktuvus, taip pat ji yra susijusi su panikos sutrikimu, nors gali atsirasti ir nepriklausomai nuo generalizuoto nerimo sutrikimo. Šiai fobijai pagal DSM-5 diagnozuojama kita diagnozė.

Socialinė fobija

Būklė, kai žmogus nuolat galvoja, kad socialinėje aplinkoje apsijuos, yra socialinė fobija. Asmuo, turintis šią fobiją, labai kenčia ir nuolatos abejoja bei įtaria. Jų būklė neleidžia rimtai žiūrėti į kitų komplimentus ir užmegzti socialinį gyvenimą. Asmenys, kenčiantys nuo šios būklės, nuolat galvoja, kad kiti juos atidžiai stebi ir tai turi įtakos jų galimybėms įsidarbinti ar susirasti draugų. Jie taip pat gali gausiai prakaituoti, mikčioti ir drebėti. Dėl to žema savigarba.

Specifinės fobijos

Konkrečių objektų ir situacijų baimė. Kai kurios plačiai paplitusios fobijos apima.

• Arachnofobija: Arachnofobija tikriausiai yra labiausiai žinoma iš visų fobijų. Tai vorų ar voragyvių baimė.
• Ofidiofobija: Ofidiofobija yra gyvačių baimė.
• Akrofobija: Akrofobija arba aukščio baimė. Ši fobija siejama su dažnais panikos priepuoliais.
• Aerofobija: Aerofobija yra skrydžio baimė.

Kiti nerimo sutrikimai

Panikos sutrikimas ir generalizuotas nerimo sutrikimas yra dar du nerimo sutrikimai.

Panikos sutrikimai

Tai atsitinka, kai per trumpą laiką ištinka keli panikos priepuoliai. Tai ūmi kūno nerimo forma, apimanti fizinius padarinius, tokius kaip padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, širdies plakimas, šaltkrėtis, drebulys, dilgčiojimas ir adatos pojūtis. Tai yra gyvybei pavojinga būklė, jei nebus nedelsiant suvaldytas.

Generalizuoto nerimo sutrikimai

Tai būklė, kuriai būdingas per didelis nerimas ir baimės, baimės ir nerimo jausmas, trunkantis šešis mėnesius ar ilgiau. Kiti GAD simptomai yra neramumas, nuovargis ar dirglumas, įsitempę raumenys, nesugebėjimas susikaupti, nemiga, dusulys, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, prakaitavimas ir galvos svaigimas.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Mes dažnai naudojame OKS, norėdami apibūdinti poreikį išlaikyti tvarką ar tvarkingą. Tačiau „tikrasis“ OKS nėra toks paprastas. Žmones, kenčiančius nuo šių sutrikimų, kankina pasikartojančios mintys ir kompulsyvus elgesys. Jie elgiasi rituališkai ir gali kelis kartus atlikti paprastas užduotis, tokias kaip rankų plovimas, tikrinimas ir valymas. OKS taip pat sukelia siaubingus sutrikimus, tokius kaip trichotilomanija, įkyrus poreikis traukti plaukus nuo šaknų, dėl kurių jie nuplikia galvos oda.

Reakcija į stiprų stresą ir prisitaikymo sutrikimai

Šie sutrikimai yra reakcija į ūmų stresą ir išsiskyrimo problemas. Todėl galite toliau juos klasifikuoti kaip ūmias streso reakcijas, PTSD ir prisitaikymo sutrikimus.

Ūminės streso reakcijos ir PTSD (potrauminio streso sutrikimas)

Axtell Stress Reactions yra streso sutrikimas, kuriam būdingos į transą panašios būsenos ir kuris trunka ilgiau nei mėnesį po didžiulės traumos. Be to, jei jis tęsiasi ilgiau nei mėnesį, jis vadinamas potrauminio streso sutrikimu. Šiam sutrikimui būdingi disociaciniai simptomai, ryškūs trauminio įvykio prisiminimai, padidėjęs susijaudinimas ir sapnai, susiję su traumuojančiais įvykiais. Tai visų pirma paplitusi tarp seksualinės prievartos aukų ir armijos kareivių.

Prisitaikymo sutrikimai

Būklė, kai žmogus reaguoja į stresą sukeliantį įvykį, pvz., ligą, darbo praradimą ar skyrybas su ekstremaliomis emocijomis ir elgesiu, sukeliančiu problemų darbe ir…