Šiandien galite gauti maisto produktų pristatymą iki pat durų, sumokėti sąskaitas internetu ir važinėti automatiniu automobiliu. Dabar, kai dirbtinis intelektas užvaldė ir padarė žmogų patogią, ar galėtumėte pasakyti, kad jūsų gyvenimas tapo mažiau įtemptas? Gal, gal ir ne. Greitas šiuolaikinės dienos ateina su savo trūkumais, kai laikas yra viskas, o produktyvumas yra sėkmė. Ši idėja žmones atitolino nuo poilsio ir ramybės. Tai išsunkė žmones iš energijos ir sukūrė aplink mus daug streso keliančią aplinką.

Šis straipsnis padės suprasti, kaip nuolatinis šurmulys, sukeliantis stresą, gali nepakenkti jūsų bendrajai savijautai. Taip pat sužinosite, kaip galite susikurti įpročius, kad išliktumėte sveiki, realiuoju laiku stebėdami sveikatos būklę ir vadovaudamiesi tinkamais nurodymais.

Streso supratimas

Stresas yra fizinis ir emocinis atsakas į įvykius, kurie kelia grėsmę žmonėms arba įvairiais būdais iššaukia juos. Pavyzdžiui, tai gali būti atsakas į nemalonų įvykį, pvz., problemų dėl tinklo per darbo pokalbį arba įvykį, pavyzdžiui, ruošiantis sesers vestuvėms. Galimybė arba situacija, kuri yra streso šaltinis, vadinama stresoriumi.

Būtina nepamiršti, kad žmonių protas ir kūnas gali skirtingai reaguoti į tą patį stresą. Tai yra šalutinis to fakto, kad kiekvienas reaguoja skirtingai, o jų kūnas yra unikalus, rezultatas. Stresas yra kūno reakcija, apsauganti jus nuo pavojų ir užtikrinanti kūno gerovę. Taip pat dėl ​​to žmogaus organizmas, patirdamas stresą, išskiria streso hormonus (daugiausia adrenaliną ir kortizolį). Tai sutampa su energijos spurtu, kad veiktų efektyviai.

Streso tipai

Teigiamas stresas ir neigiamas stresas

Teigiamas atsakymas, taip pat žinomas kaip eustress, skatina jus susidurti su sudėtingu įvykiu ir atlikti užduotį. Tai padeda jums susidoroti su tuo, ką turite susidurti ar išspręsti. Tai gali sukelti pasitenkinimo, pasiekimų ir pasitenkinimo jausmą.

Kai esate susierzinęs arba neigiamai reaguojate į stresorių, galite jausti nerimą, baimę ir neviltį. Be to, užsitęsęs neigiamas stresas gali sukelti lėtinį stresą ir nerimą bei pasireikšti fiziniais negalavimais.

Ūmus stresas ir lėtinis stresas

Ūmus stresas yra labiausiai paplitęs stresas, kurį patiriame kasdien. Tai sukelia džiaugsmą, jaudulį ir netgi sprendimų priėmimą mūsų kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, jojimas ant žirgo pirmą kartą gali būti įdomus ir tuo pat metu įtemptas. Nors jodinėjimas ant arklio, žinomo dėl nenuspėjamo pykčio, gali sukelti pernelyg didelį stresą, nusprendžiate, kad nenorite joti.

Kita vertus, lėtinis stresas yra nesveikas ir neproduktyvus. Tokį stresą sukelia užsitęsusios stresinės situacijos, tokios kaip buvimas neveikiančiose šeimose, nelaimingi santykiai, traumuojantys įvykiai, skurdas, pragyvenimo praradimas ir lėtinės ligos. Atrodo, kad šie stresą keliantys įvykiai tęsiasi amžinai, o bendras nuolatinio kontakto su jais spaudimas gali būti pavojingas gyvybei.

Kaip stresas veikia jūsų sveikatą?

Reikšmingas skirtumas tarp sveiko streso ir nesveiko streso yra kiekvieno laikotarpio trukmė. Taigi stresas, kurį galite patirti per futbolo rungtynes ​​ar artėjantį pristatymą, yra toks, kuris trunka trumpą laiką ir todėl nedaro žalos.

Žinoma, kad viskas, kas viršija tam tikrą ribą, tampa žalinga. Pavyzdžiui, ilgalaikis stresas gali sukelti žmogaus kūno nusidėvėjimą. Be to, streso hormonai ir energijos spurtas, kuris išsiskiria streso metu ir tampa nuolatinis, gali turėti neigiamą poveikį.

Galvos, nugaros skausmai, odos bėrimai, virškinimo sutrikimai, lėtinis nuovargis ir peršalimas yra kai kurios fizinės ilgalaikio streso pasekmės. Be to, tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas gali sukelti psichosomatinius sutrikimus, tokius kaip opos, astma, artritas ir aukštas kraujospūdis.

Ilgalaikio streso poveikis jūsų gliukozės kiekiui

Ilgalaikis stresas gali padidinti cukraus kiekį kraujyje. Kai organizmas patiria ilgalaikį lėtinį stresą, jis gamina daugiau kortizolio (streso hormono) nei išsiskiria esant bet kokiam kitam streso tipui.

Vienas iš naujoviškų HealthifyPro pasiūlymų padeda mums stebėti ir reguliuoti gliukozės svyravimus.

Kūnas sumažina insulino išsiskyrimą, kai kortizolio kiekis yra didelis. Be to, insulinas padeda transportuoti cukrų iš kraujotakos į ląsteles, kur jis panaudojamas energijai gauti. Todėl daugiau cukraus lieka kraujyje, jei insulinas nėra tinkamai išskiriamas, todėl sutrinka cukraus kiekio kraujyje pusiausvyra.

Tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai stresas gali paveikti cukraus kiekį kraujyje. Pavyzdžiui, lėtinis stresas gali sukelti ilgalaikį aukštą kortizolio kiekį, dėl kurio sumažėja insulino sekrecija. Dėl to stresas padidina diabeto tikimybę.

Žmonėms, kurie ilgą laiką patiria stresines situacijas, gali atsirasti reguliaraus alkoholio vartojimo ar rūkymo įpročių, kurie trikdo cukraus kiekį kraujyje. Priklausomybė yra gana paplitusi tarp mūsų ir gali būti tiesioginė streso atšaka. Kognityvinis disonansas yra prieštaravimas, slypintis mumyse. Mes formuojame įpročius, kurie, kaip žinome, daro mums neigiamą poveikį. Kognityvinis disonansas pasireiškia tokiu elgesiu kaip valgymas streso metu, rūkymas, besaikis gėrimas ir pan. Lėtinių stresorių paprastai sunku išvengti; taigi, sumažinti stresą, kad cukraus šuolis liktų perbrauktas. Vienas paprastas būdas patikrinti cukraus šuolį – reguliariai jį stebėti.

Ar teigiamas stresas turi įtakos jūsų gliukozės kiekiui?

Stresas, tiek teigiamas, tiek neigiamas, sveikas ir nesveikas, ūmus ir lėtinis, veikia cukraus kiekį kraujyje. Be to, streso metu gali pasikeisti daugelis jūsų įpročių, įskaitant mitybos įpročius, miego kokybę ir įpročius bei mankštą.

Tyrimai įrodė, kad palyginti mažiau streso patiriantys ir laimingesni asmenys maitinasi sveikiau. Būdami susijaudinę arba per daug darbo valandų, daugelis žmonių gali pamiršti arba atidėti valgymą, panašiai kaip ir nelaimės metu. Pavyzdžiui, teigiamo streso motyvuoti mokiniai ruoštis egzaminams gali valgyti per mažai prieš egzaminus ir persivalgyti po egzaminų, o tai turi įtakos cukraus kiekiui.

Tokie įvykiai kaip persikėlimas į naują miestą, paaukštinimas į darbą ir vaiko gimimas yra maloni patirtis, tačiau gali sukelti stresą. Dėl to hormonų sekrecija ir kitos priežastys padidins arba sumažins cukraus kiekį kraujyje. Taigi mums ne visada reikia nelaimingų situacijų, kad jaustume, jog patiriame stresą.

Kaip sužinoti, ar stresas padidina gliukozės kiekį?

• Įvertinkite savo streso lygį skalėje nuo 1 iki 10, kur 1 reiškia mažiausią, o 10 – didžiausią; įrašykite savo streso lygį savo žurnale.
• Galite užsisakyti medžiagų apykaitos skydo namų atranką, kad ištirtumėte daugiau nei 80 sveikatos parametrų jūsų kraujo mėginyje. Streso ir cukraus kiekio kraujyje koreliacija gali turėti įtakos sveikatos parametrams, o tai turi didelių pasekmių.
• Taip pat galite naudoti nuolatinį gliukozės stebėjimą arba CGM, kad sužinotumėte savo gliukozės kiekį realiuoju laiku ir priimtumėte reikiamus sprendimus, vadovaudamiesi tinkamais nurodymais. CGM yra lengvai nešiojama technologija, turinti įmontuotą jutiklį. Vartodami kiekvieną maistą ar gėrimą, galime pastebėti gliukozės kiekio šuolį. Be to, kai užsiprenumeruojate šį sprendimą, HealthifyPro treneris padės jums atlikti tinkamas intervencijas. Tai gali būti taip paprasta, kaip kelis kartus giliai įkvėpti, nes tai gali padėti geriau susidoroti su gliukozės svyravimais ir taip sumažinti lėtinės ligos riziką.
• Kas kelias savaites patikrinkite savo duomenis, kad išsiaiškintumėte, ar yra kokių nors modelių tarp gliukozės kiekio ir streso lygio.
• Sužinoję, kaip jūsų kūnas reaguoja į stresą ir ką jums gali prireikti žinoti, kad gliukozės kiekis sugrąžintų į normalią, galite greitai suformuoti tvarius įpročius.

Patarimai, kaip sumažinti stresą

1. Kai patiriate stresą, stebėkite cukraus kiekį kraujyje. Būtinai stebėkite, kada patiriate stresą, ir tuomet turėtumėte atidžiai stebėti cukraus kiekį kraujyje ir atlikti reikiamus mitybos ar vaistų pakeitimus.

2. Laikui bėgant ir patirdami žmonės išmoksta susidoroti su nedideliais gyvenimo streso veiksniais. Paprasti gyvenimo būdo pakeitimai, tokie kaip trumpas pasivaikščiojimas, kad išvalytumėte galvą, gali labai pakeisti.

3. Daugelis praktikuoja kvėpavimo pratimus, klauso muzikos, užsiima joga ar sportuoja, kad pašalintų įtampą iš savo kūno ir padėtų jiems efektyviau valdyti gliukozę. Remiantis tyrimu, aerobikos pratimai gali padėti sumažinti psichinės įtampos lygį.

4. Kitas praktiškas būdas sumažinti stresą – tai išsikalbėti. Pasidalijimas savo rūpesčiais su draugu, šeimos nariu ar mentoriumi gali padėti jaustis geriau.

5. Kai nepakankamai išsimiegate, susidursite su…