Kas yra lėtinė subdurinė hematoma?

CSDH yra neurologinė būklė, susijusi su kraujo ir kraujo skilimo produktų sankaupa tarp smegenų paviršiaus ir jo išorinio dangalo (dura). Jis būdingas vyresnio amžiaus pacientams ir lėtiniams alkoholikams, jį gali sukelti nedidelis ar didelis galvos sužalojimas.

Norėdami toliau skaityti apie lėtinės subdurinės hematomos simptomus ir gydymą, spustelėkite čia.

Lėtinė subdurinė hematoma – simptomai

Šios būklės simptomai yra šie:

• sumišimas ar koma

• mieguistumas

• sunku kalbėti ar ryti

• sunkumas vaikščioti

• galvos skausmai

• traukuliai

• rankų, kojų ar veido silpnumas arba tirpimas

Lėtinė subduralinė hematoma – priežastys ir rizikos veiksniai

Kas sukelia CSDH?

Mažos venos, vadinamos „tiltinėmis venomis“, eina tarp kietosios žarnos ir smegenų paviršiaus. Subdurinė hematoma išsivysto, kai šios venos plyšta ir prateka kraujas, dažniausiai dėl galvos traumos. Kai taip atsitinka, smegenų paviršiuje susidaro kraujo rinkinys. Tada aplink kraujo krešulį pradeda formuotis membranos, kurios lėtai skystėja. Dėl pasikartojančių nedidelių kraujavimų iš membranų ji padidėja po kelių savaičių. Dėl to problema dažniausiai aptinkama ne iš karto. Vietoj to, jo buvimas tampa žinomas praėjus kelioms savaitėms po pirminio sužalojimo.

CSDH gali išsivystyti vienoje arba abiejose smegenų pusėse.

Rizikos veiksniai
Smegenų trauma dėl galvos traumos yra dažniausia CSDH priežastis. Senyviems ir lėtiniams alkoholikams gresia didesnė rizika daugiausia dėl smegenų ir venų susitraukimo dėl amžiaus ar piktnaudžiavimo alkoholiu. Netyčia susitrenkus galvą, net ir patyrus nedidelę galvos traumą, jungiamosios venos dar labiau ištempiamos, todėl žmogus labiau linkęs susirgti CSDH.

Retais atvejais subdurinė hematoma gali atsirasti spontaniškai, be nelaimingo atsitikimo ar sužalojimo.

Žmonėms, kurie vartojo kraują skystinančius vaistus, tokius kaip aspirinas, arba kurie serga su kraujo krešėjimo problemomis susijusiomis ligomis, taip pat gresia CSDH išsivystymas.

Lėtinės subdurinės hematomos diagnozė

CSDH diagnozuojamas:

• fizinė apžiūra, apimanti visą neurologinį tyrimą, siekiant patikrinti jūsų psichines funkcijas, jėgą, reakciją į pojūčius, koordinaciją, ėjimą ir pusiausvyrą.

• Tolesniam įvertinimui gali būti atlikta galvos kompiuterinė tomografija (CT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Lėtinė subdurinė hematoma: gydymas

Ar reikalinga operacija?

Deja, tik nedaugelis lėtinių subdurinių hematomų laikui bėgant išgyja savaime. Jiems dažnai prireikia operacijos, ypač esant dideliam smegenų suspaudimui, neurologinėms problemoms, traukuliams ar lėtiniams galvos skausmams.

Kadangi kraujas yra suskystintas, operacija paprastai atliekama kaukolėje išgręžiant dvi mažas skylutes, vadinamas burrholes, kad kraujas galėtų nutekėti. Kietus kraujo krešulius gali tekti pašalinti per didesnę kaukolės angą (kraniotomiją). Kraujui ir skysčiams iš operacijos vietos paprastai įrengiamas vienas ar du drenai.

Po operacijos pacientas bus perkeltas atgal į palatą stebėti ir slaugyti lovoje iškart po operacijos, kad smegenys galėtų vėl išsiplėsti. Antrą dieną po operacijos bus pašalintas drenažas ir pacientas galės atsisėsti lovoje ir, jei įmanoma, paskatintas vaikščioti.

Koks yra ilgalaikis rezultatas po operacijos?

Kai kurios lėtinės subdurinės hematomos gali atsinaujinti po operacijos, tokiu atveju greičiausiai vėl reikės operacijos.

Po operacijos dauguma pacientų gali būti išrašyti po penkių ar septynių dienų. Galiausiai jis/ji galės tęsti įprastą veiklą. Tačiau asmenims, turintiems didelę priešoperacinę negalią, gali tekti atlikti reabilitacijos laikotarpį.