Kas tave daro laimingu? Kavos pasimatymas su geriausia drauge, filmų maratonas su sutuoktiniu, vaiko šypsena, tėvų apkabinimas, amatų projekto užbaigimas, projekto pateikimas prieš terminą… o kaip mankšta?

Kaip ėjimas į sporto salę, kurios, atrodo, nekenčiate, gali padaryti jus laimingus? Sužinokime, artėjant Pasaulinei laimės dienai, kovo 20 d.

Tyrimai reguliariai sieja reguliarią veiklą su pagerėjusia sveikata, svorio kontrole ir polinkiu išvengti ligų. Pratimai taip pat gali apsisaugoti nuo nerimo ir depresijos jausmo, sumažinti stresą, padidinti savigarbą ir pagerinti miegą.

Christopherio Berglando Sportininko kelias: prakaitas ir palaimos biologija teigia, kad kasdienis fizinis aktyvumas ir kiti gyvenimo būdo pasirinkimai gali padaryti mus laimingesnius. O buvimas laimingu turi įtakos bendrai savijautai, motyvacijai ir produktyvumui.

Pratimai veikia ne tik jūsų kūną; jis sukelia daugybę cheminių reakcijų smegenyse. Šios cheminės medžiagos, kurios, kaip žinoma, yra galingos nuotaiką ir protą gerinančios medžiagos, daro jus laimingesnius.

Ar tu juos pažįsti?

Endorfinai

Hipofizė išskiria endorfinus – chemines medžiagas, kurios leidžia jaustis linksmiems ir laimingiems. Jie sukelia teigiamą jausmą, beveik kaip morfijus, todėl euforijos jausmas, atsirandantis po treniruotės ar bėgimo, vadinamas „bėgio aukštu“. Endorfinai taip pat veikia kaip analgetikai, mažina skausmo jausmą ir veikia kaip raminamieji. Tačiau, skirtingai nei morfijus, nėra priklausomybės ar priklausomybės.

Dopaminas

Treniruotės kiekvieną dieną palaiko dopamino lygį. Ši „malonumo chemija“ skatina jus veikti ir be žodžių ragina veikti pagal tikslus, norus ir poreikius. O kai veikiate, dopaminas suteikia jums stipresnį malonumą. Tyrimai susiejo žemą dopamino kiekį su svorio padidėjimu, nepasitikėjimu savimi, entuziazmo stoka ir atidėliojimu. Tai dar ne viskas. Tyrimai parodė, kad padidėjęs dopamino kiekis – kartu su šerdies, keturkampių, šlaunų ir dubens raumenų pratimais – gali suteikti „orgazmą“!

Serotoninas

Reguliarios treniruotės padidina serotonino, cheminės medžiagos, atsakingos už sveiką apetitą, gerą miegą ir didesnę laimę, kiekį. Serotoninas, kuris taip pat skatina didesnį energijos lygį ir aiškų mąstymą, veikia kartu su endorfinais, kad mankšta būtų malonu. Šios cheminės medžiagos trūkumas gali sukelti depresijos ir vienišumo jausmą.

Adrenalinas

Techniškai buvo žinomas kaip epinefrinas, o adrenalinas yra kūno „energijos molekulė“ ir užima pagrindinę vietą kovos arba bėk mechanizme. Epinefrino antplūdis džiugina ir padidina širdies susitraukimų dažnį bei kraujospūdį. Bet kokia situacija, kuri išstumia jus iš komforto zonų ir maksimaliai padidina žmogaus potencialą – ar tai būtų mankšta, ar bet koks kitas būdas – sukelia adrenalino antplūdį.

GABA

yra slopinanti molekulė, kuri sukuria ramybės jausmą ir suteikia ramybę. Štai kodėl joga gali atlikti tą darbą, kurį atlieka Valium ir Xanax – padidinti GABA. Studijoje Alternatyvios ir papildomos medicinos žurnalas atskleidė, kad GABA lygis padidėjo 27 procentais tarp tų, kurie jogą atliko 60 minučių, palyginti su tais, kurie skaitė tas 60 minučių. Nesijaudinkite, jei kasdienei mankštai negalite skirti daugiau nei pusvalandžio.

„New York Times“ geriausiai parduodama autorė Gretchen Reynolds savo knygoje Pirmosios 20 minučių: stebinantis mokslas atskleidžia, kaip mes galime: sportuoti geriau, treniruotis protingiau, gyventi ilgiau, rašo: „Pirmosios 20 judėjimo minučių, jei kas nors tikrai sėdėjo, suteikia daugiausia naudos sveikatai. Jūs prailginate gyvenimą, sumažinate ligų riziką – visa tai atsiranda per pirmąsias 20 aktyvaus aktyvumo minučių.

Taigi judėkite! Ir atminkite, kad nereikia treniruotis yo-yo!