Geriausios streso malšinimo treniruotės: paprastas vadovas – HealthifyMe
Stresas yra natūralus nesugebėjimo susidoroti su specifinėmis emocinėmis, fizinėmis ir situacinėmis traumomis bei poreikiais jausmas. Tai gali būti fizinė ar psichologinė reakcija į įprastus veiksnius, pvz., šeimos ar asmenines problemas, darbus, egzaminus ir tt Stresas kiekvienam žmogui yra skirtingas. Tačiau mūsų kūno reakcijos į streso veiksnius yra nuoseklios. Pavyzdžiui, tai sukelia hormonų disbalansą ir širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sutrikimus. Tačiau ne visas stresas yra blogas. Kartais stresas gali padėti išlikti susikaupusiam ir suteikti energijos dirbti daugiau.
Trumpai trunkantis stresas nedaro įtakos mūsų sveikatai, tačiau lėtinis stresas, kuris trunka ilgą laiką, neigiamai veikia mūsų sveikatą. Tai gali sukelti stiprų galvos skausmą, nemigą, raumenų skausmą, hipertenziją, nerimą, nuotaikos svyravimus, dirglumą ir net depresiją. Deja, visiškai pašalinti streso iš savo gyvenimo neįmanoma. Tačiau mokymasis valdyti stresą padės sušvelninti žalingą jo poveikį.
Fizinio aktyvumo privalumai yra gerai žinomi. Bet kokios treniruotės ar pratimai mažina stresą. Tai padidina geros savijautos endorfinų kiekį ir atitraukia jus nuo kasdienių rūpesčių. Įvairūs tyrimai plačiai atskleidė ryšį tarp mankštos ir streso valdymo. Reguliari mankšta pagerina nuotaiką, padidina pasitikėjimą savimi, leidžia atsipalaiduoti, pašalina stresą ir nerimą.
Fizinio aktyvumo privalumai streso mažinimui
Reguliarūs fiziniai pratimai, pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas, gali pagerinti jūsų gyvenimo kokybę ir padėti susidoroti su stresu, nerimu ir depresija. Iš karto po treniruotės galite pajusti gerą pojūtį. Be to, žmonės sukuria teigiamą savijautą, kai mankšta tampa įprastiniu įpročiu.
Sumažina neigiamą streso poveikį
Treniruotės gali sumažinti stresą jūsų kūnui, skatindamos streso poveikį. Pavyzdžiui, jame kalbama apie „kovok arba bėk“ reakciją ir padeda jūsų kūnui bei jo sistemoms dirbti kartu, siekiant įveikti šiuos padarinius. Jis taip pat gali turėti teigiamą poveikį jūsų sveikatai, įskaitant širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir imunines sistemas, nes padeda apsaugoti jūsų kūną nuo žalingų streso pasekmių.
Pagerina nuotaiką
Fizinis aktyvumas gali padėti gaminti endorfinus, smegenų „geros savijautos“ chemines medžiagas. Bet koks aerobinis pratimas, pavyzdžiui, žaisti tenisą ar žygis į gamtą, gali suteikti tą patį pojūtį.
Reguliari treniruotė gali padidinti jūsų savigarbą, pagerinti nuotaiką, padėti atsipalaiduoti ir sumažinti vidutinio sunkumo melancholijos bei nerimo simptomus. Kai stresas, liūdesys ir nerimas dažnai paveikia jus, pratimai ar treniruotės gali padėti jums geriau miegoti. Pratimai taip pat gali padėti sumažinti stresą ir kontroliuoti savo kūną bei gyvenimą.
Veikia kaip meditacija
Po ilgo pasivaikščiojimo, bėgimo ar daugybės ratų baseine galite pastebėti, kad pamiršote dienos nuoskaudą ir susikoncentravote į jausmus, kuriuos mankšta sukelia jūsų viduje. Kai palaipsniui išlaisvinate savo kasdienį nerimą judėdami ir fiziniais pratimais, galite pastebėti, kad sutelkti dėmesį į vieną veiklą tampa lengviau valdoma. Vėlesnis entuziazmas ir pozityvumas gali padėti jums būti ramiems, aiškiems ir susikaupusiems viskam, ką darote.
„HealthifyMe“ pastaba
Stresas yra normali žmogaus reakcija. Tai atsiranda, kai jaučiame spaudimą ar grėsmę. Bet kokios treniruotės ar pratimai mažina stresą. Reguliarūs fiziniai pratimai, tokie kaip greitas ėjimas, kvėpavimo pratimai, meditacija ir joga, gali pagerinti jūsų gyvenimo kokybę ir padėti susidoroti su stresu bei nerimu. Be to, aerobikos pratimai gali būti greičiausias būdas sumažinti stresą. Važinėjimas dviračiu, šokiai, vaikščiojimas, žaidimas, plaukimas, boksas ir kita veikla gali padėti sumažinti stresą.
Treniruotės streso mažinimui
Aerobikos pratimai
Aerobiniai pratimai gali būti greičiausias būdas sumažinti stresą. Jis gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą. Aerobinis pažodžiui reiškia „su deguonimi“, nurodant, kad kvėpavimas reguliuoja deguonies kiekį, kuris gali pasiekti raumenis, kad padėtų jiems deginti kurą ir judėti. Ši veikla padidina širdies ritmą, dėl kurio endorfinai išsiskiria į smegenis. Šios neurocheminės medžiagos yra geros savijautos cheminės medžiagos, padedančios sumažinti skausmą ir stresą bei pagerinti nuotaiką.
Žemiau yra keletas aerobinių pratimų tipų
- Greitas ėjimas
- Bėgimas ar bėgimas
- Plaukimas
- Boksas
- Dviračiu Sportas
- Šokiai
- Paprasti kvėpavimo pratimai
Greitas ėjimas
Greitas ėjimas yra paprasčiausias būdas sumažinti stresą. Tai vidutinio intensyvumo veikla, gerinanti bendrą sveikatą ir padedanti palaikyti formą. Tyrimai parodė, kad greitas ėjimas sumažina jaučiamą nuovargį, didina darbo motyvaciją, gerina koncentraciją ir mažina bendrą išsekimą.
Bėgimas
Bėgimas kaip mankšta padeda geriau jaustis ir kūnui, ir protui. Remiantis tyrimais, bėgimas mūsų organizme gamina endokanabinoidus – biologinę molekulę, panašią į kanapes. Ši natūraliai jūsų kūne esanti medžiaga keliauja iš jūsų kraujotakos į jūsų smegenis. Dėl to jis sukelia trumpalaikes atsipalaidavimo ir ramybės emocijas.
Bėgimas pagerina smegenų kraujotaką ir veikia smegenų dalį, kuri reaguoja į stresą ir gerina nuotaiką. Dėl to jis laikinai pagerina jūsų reakciją į stresines situacijas.
2020 m. paskelbta 116 straipsnių metaanalizė ištyrė ryšį tarp bėgimo ir psichinės sveikatos. Remiantis analize, bėgimas pagerino asmenų, dalyvaujančių įvairaus intensyvumo ir trukmės bėgimus, nuotaiką. Užtikrinkite saugų kelią, tinkamą pėdų atramą ir amortizaciją. Pateikiame išsamų tinkamos važiavimo įrangos vadovą, kuris padės išsirinkti sau tinkamiausią.
Plaukimas
Plaukimas yra viso kūno mankšta, kuri puikiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Jame taip pat yra keletas pasipriešinimo treniruočių funkcijų. Taip yra todėl, kad vanduo yra tankesnis už orą. Todėl vanduo labiau priešinasi jūsų judesiams nei judėjimas sausuma. Kai kuriems žmonėms panirimas į vandenį taip pat gali būti išskirtinai paguodžiantis, todėl gali žymiai sumažinti stresą.
Plaukimas ypač veiksmingai veikia nuotaiką, nes padidina neurotransmiterių, ypač serotonino, noradrenalino ir dopamino, skaičių jūsų smegenyse. Šių „geros savijautos“ cheminių medžiagų smegenyse padidėja intensyvus fizinis krūvis (pvz., steroidų atsargos), todėl esate atsparesni stresui.
Plaukiant reikia išplėsti raumenų judesius ir giliai kvėpuoti, o tai skatina smegenis skatinti nervų ląstelių vystymąsi ir endorfinų bei kitų stresą mažinančių medžiagų gamybą. Be to, plaukimas sudegina kalorijas ir leidžia visam kūnui judėti, o tai padeda geriau miegoti naktį ir suteikia daugiau energijos visą dieną.
Skaitykite daugiau apie psichinę ir fizinę plaukimo naudą.
Boksas
Boksas gali būti puikus būdas pašalinti įtampą, įniršį ir kitas nemalonias emocijas, o kartu atlikti puikią širdį jaudinantį treniruotę.
Tai gali atrodyti paradoksaliai, bet pakartotinai pataikę į įvartį galite jaustis geriau ir ramiau. Didelio intensyvumo kardio treniruotės, tokios kaip boksas, skatina cheminių medžiagų, įskaitant serotoniną, dopaminą, endokanabinoidus ir endorfinus, gamybą. Be to, jis sumažina jūsų kūno streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, kiekį. Tyrimai taip pat parodė, kad boksas padeda sumažinti nerimą ir neviltį, nes išskirdamas šias chemines medžiagas. Dėl to pagerės jūsų nuotaika, jausitės labiau atsipalaidavę ir geriau miegosite.
Dviračiu Sportas
Važinėjimas dviračiu padeda sumažinti streso hormono kortizolio kiekį organizme. Užlipimas ant dviračio taip pat gali padėti sumažinti įtampą jūsų kūne. Remiantis tyrimais, asmenys, kurie reguliariai važiuoja dviračiu, turi daug mažesnę streso tikimybę. Jei to neužtenka, kad pradėtumėte važinėtis dviračiu, išvardijome 11 priežasčių.
Šokiai
Šokiai suteikia žmonėms galimybę kūrybiškai ir emocingai išreikšti save nekenkiant sau ar kitiems. Savo jausmus galite išreikšti meniškai ir konstruktyviai naudodami tinkamą muziką ir šokį.
Šokiai gali būti puikus būdas sumažinti įtampą ir gerai pasportuoti. Tai taip pat gali būti labai gera socialinė veikla, kuri gali ugdyti ryšio ir palaikymo jausmą, todėl jausite mažiau streso.
Paprasti kvėpavimo pratimai
Gilus, lėtas, apgalvotas kvėpavimas gali padėti mūsų kūnams geriau funkcionuoti. Pavyzdžiui, gilus pilvo kvėpavimas yra būtinas diafragminiam kvėpavimui, dar žinomam kaip pilvo kvėpavimas. Gilus, diafragminis kvėpavimas gerina tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. Pavyzdžiui, stresas…