Dantų apnašos ant dantų ir dantų akmenų
Dantenų liga yra dantenų uždegimas, kuris gali progresuoti ir paveikti kaulą, kuris supa ir palaiko dantis.
Dantenų ligų priežastys
Dantenų ligas sukelia apnašose esančios bakterijos – lipni, bespalvė plėvelė, kuri nuolat susidaro ant dantų. Jei jos nepašalinamos kasdien valant šepetėlį ir naudojant dantų siūlą, gali kauptis apnašos, o bakterijos užkrės ne tik jūsų dantenas ir dantis, bet galiausiai ir dantenų audinius bei kaulus, kurie palaiko dantis. Dėl to dantys gali atsilaisvinti, iškristi arba juos teks šalinti pas odontologą.
Dantenų ligos stadijos
Yra trys dantenų ligos etapai:
- Gingivitas: tai ankstyviausia ligos stadija – dantenų uždegimas, kurį sukelia apnašų susikaupimas ties dantenų linija. Jei kasdienis dantų valymas ir dantų siūlas nepašalina apnašų, susidaro toksinai, kurie gali sudirginti dantenų audinį ir sukelti dantenų uždegimą. Valydami šepetėlį ir naudodami siūlą galite pastebėti kraujavimą. Šioje ankstyvoje dantenų ligos stadijoje žala gali būti panaikinta.
- Periodontitas: šioje stadijoje negrįžtamai pažeidžiamas atraminis kaulas ir skaidulos, laikančios dantis. Jūsų dantenose po dantenų linija gali pradėti formuotis kišenė, kuri sulaiko maistą ir apnašas. Tinkamas dantų gydymas ir geresnė priežiūra namuose paprastai gali padėti išvengti tolesnės žalos.
- Pažengęs periodontitas: šioje paskutinėje stadijoje sunaikinamos jūsų dantis palaikančios skaidulos ir kaulas, todėl dantys gali pasislinkti arba atsilaisvinti. Tai gali paveikti jūsų įkandimą ir, jei agresyvus gydymas negali jų išgelbėti, gali tekti pašalinti dantis.
Dantenų ligos simptomai
Dantenų liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ja serga suaugusieji. Nedelsdami kreipkitės į dantis, jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų:
- Dantenos, kurios yra raudonos, patinusios, patinusios arba jautrios
- Dantenos, kurios kraujuoja valant šepetėlį arba naudojant siūlą
- Dantys, kurie atrodo ilgesni, nes atsitraukusios dantenos
- Dantenos, kurios atsiskyrė arba atsitraukė nuo jūsų dantų, sukurdamos kišenę
- Pasikeičia jūsų dantų susiliejimas, kai įkandote
- Pūliai kyla iš tarp dantų ir dantenų
- Nuolatinis blogas kvapas iš burnos arba nemalonus skonis burnoje
Dantenų ligų gydymas
Ankstyvosios dantenų ligos stadijos dažnai gali būti panaikintos laikantis tinkamų burnos higienos įpročių, tokių kaip dantų valymas ir dantų siūlų valymas. Gera burnos sveikata padės išvengti apnašų susidarymo.
Profesionalus odontologo ar higienisto atliekamas valymas yra vienintelis būdas pašalinti susikaupusias ir sukietėjusias dantų akmenis apnašas. Jūsų odontologas arba higienistas išvalys dantis arba pašalins dantų akmenis virš ir žemiau dantenų linijos. Jei jūsų būklė sunkesnė, gali būti atliekama šaknų planavimo procedūra, skirta dantų šaknų nelygumams išlyginti, todėl apnašoms ten bus sunkiau kauptis.
Suplanavus reguliarius patikrinimus ir laikantis gerų burnos sveikatos įpročių, ankstyvos stadijos dantenų liga gali būti išgydoma prieš sukeliant daug rimtesnę būklę. Jei jūsų būklė pažengusi, reikės tolesnio gydymo.
Apnašos ant dantų
Kiekvienam susidaro apnašos – lipni, bespalvė bakterijų ir cukrų plėvelė, kuri nuolat susidaro ant mūsų dantų. Tai yra pagrindinė ertmių ir dantenų ligų priežastis ir gali sukietėti iki dantų akmenų, jei nepašalinama kasdien.
Apsaugokite nuo apnašų susidarymo vadovaudamiesi šiais burnos higienos patarimais:
- Kruopščiai valykite šepetėliu bent du kartus per dieną, kad pašalintumėte apnašas nuo visų dantų paviršių
- Kasdien naudokite siūlą, kad pašalintumėte apnašas tarp dantų ir po dantenų linija
- Ribokite saldžių ar krakmolingų maisto produktų, ypač lipnių užkandžių, vartojimą
- Suplanuokite reguliarius vizitus pas odontologą
Kas yra totorius?
Dantų akmenys, arba akmenys, yra apnašos, kurios sukietėjo ant jūsų dantų. Dantenų akmenys taip pat gali susidaryti ties dantenų linija ir po ja ir dirginti dantenų audinius. Dantų akmenys suteikia apnašoms daugiau paviršiaus, ant kurio gali augti, ir daug lipnesnį paviršių, prie kurio prilimpa, o tai gali sukelti rimtesnių ligų, tokių kaip ertmės ir dantenų ligos.
Dantų akmenys taip pat yra kosmetinė problema. Kadangi ji yra poringesnė, lengvai sugeria dėmes. Susiformavus dantų akmeniui, jį pašalinti gali tik jūsų odontologas, todėl jei geriate arbatą ar kavą arba rūkote, ypač svarbu užkirsti kelią dantų akmenų susidarymui reguliariai valant šepetėliu ir naudojant dantų siūlą.
Diabetas ir periodonto ligos
Tyrimai rodo, kad dantenų ligų paplitimas tarp diabetu sergančių žmonių yra didesnis. Nauji tyrimai taip pat rodo, kad rimtų dantenų ligų ir diabeto ryšys yra dvipusis. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, yra ne tik jautresni sunkioms dantenų ligoms, bet ir gali turėti įtakos gliukozės kiekio kraujyje kontrolei ir prisidėti prie diabeto progresavimo.
Jei jūsų gliukozės kiekis kraujyje yra blogai kontroliuojamas, greičiausiai susirgsite rimta dantenų liga ir neteksite daugiau dantų nei nesergantys diabetu. Kaip ir visos infekcijos, sunkios dantenų ligos gali būti veiksnys, skatinantis cukraus kiekio kraujyje padidėjimą ir dėl to diabetą gali būti sunkiau kontroliuoti.
Kitos burnos problemos, susijusios su diabetu, yra pienligė, infekcija, kurią sukelia burnoje augantis grybelis, ir burnos džiūvimas, kuris gali sukelti skausmą, opas, infekcijas ir ertmes. Galite padėti sumažinti dantų ir burnos problemų, jei gerai kontroliuojate diabetą. Praneškite savo odontologui, kad sergate diabetu.
Širdies ir dantenų ligos
Tyrimai rodo, kad lėtinės dantenų ligos taip pat gali prisidėti prie širdies ligų vystymosi. Manoma, kad bakterijos, sergančios dantenų ligomis, patenka į kraują ir prisitvirtina prie riebalų sankaupų širdies kraujagyslėse. Ši būklė gali sukelti kraujo krešulių ir gali sukelti širdies priepuolį.
Praneškite savo odontologui, jei sergate širdies liga arba vartojate vaistus, kad jis (ji) galėtų suderinti bet kokį gydymą su gydytoju.
Moterys ir dantenų ligos
Hormoniniai svyravimai arba pokyčiai, atsirandantys brendimo, menstruacijų, nėštumo ir menopauzės metu, gali paveikti dantenas ir padidinti moters periodonto ligų riziką. Bet kuri jau buvusi periodonto liga gali pasunkėti.
Gera burnos higiena
Dėl geros burnos higienos burna atrodo ir kvepia sveikai. Tai reiškia:
- Jūsų dantys yra švarūs ir be šiukšlių
- Dantenos yra rausvos, jos neskauda ir nekraujuoja, kai valote šepetį ar siūlą
- Blogas burnos kvapas nėra nuolatinė problema
Jei jūsų dantenos skauda arba kraujuoja valantis šepetėliu ar dantų siūlu, arba nuolat jaučiate blogą kvapą iš burnos, kreipkitės į odontologą. Bet kuris iš jų gali reikšti problemą.
Kasdienė prevencinė burnos priežiūra, įskaitant tinkamą dantų valymą šepetėliu ir dantų siūlu, padės sustabdyti problemas, kol jos neišsivys, ir yra daug mažiau skausminga – ir pigesnė – nei gydymas būklių, kurioms buvo leista progresuoti. Gera burnos higiena apima:
- Kruopščiai valykite šepetėliu du kartus per dieną ir valykite siūlu kasdien
- Valgykite subalansuotą mitybą ir ribokite užkandžius tarp valgymų
- Odontologijos produktų, kurių sudėtyje yra fluoro, naudojimas, įskaitant dantų pastą
- Jei odontologas liepia, skalaukite burną fluoru turinčiu skalavimu
- Įsitikinkite, kad jūsų vaikai iki 12 metų gertų fluoruotą vandenį arba vartotų fluoro papildus, jei jie gyvena nefluoruotoje vietovėje.
Atsisiųskite „HealthHub“ programą iš „Google Play“ arba „Apple Store“, kad gautumėte daugiau patarimų apie sveikatą ir gerovę.