Daug riebalų, pakankamai baltymų ir mažai angliavandenių turinti dieta yra ketogeninės dietos esmė. Tai vienas iš plačiausiai naudojamų mitybos planų. Ketogeninė dieta padėjo dažniau valgyti riebų maistą. Jis buvo labai populiarus kaip būdas numesti svorio. Be to, ketogeninės dietos turi daug kitų privalumų, įskaitant jų poveikį gliukozės kiekiui ir jautrumo insulinui gerinimą.

Tyrimai parodė, kad ketogeninė dieta lemia medžiagų apykaitos pokyčius ir taip pat sumažina gliukozės kiekį. Tačiau tai nereiškia, kad tai tinka kiekvienam asmeniui. Kadangi kiekvienas žmogus yra unikalus, įvairūs žmonės gali skirtingai reaguoti į tą patį maistą. Dėl to nėra universalių tokių režimų naudojimo gairių. Paprastai organizmas patenka į ketozę, o cukraus kiekis kraujyje sumažėja, kai angliavandenių suvartojimas yra mažesnis nei 50 gramų per dieną. Tačiau jūsų kūnas gali patekti į ketozės lygį, kai suvartojate mažiau nei 40 gramų angliavandenių per dieną.

Naudinga nuolat stebėti gliukozės kiekį kraujyje ir suprasti, kaip dieta veikia jūsų organizmą. „HealthifyPRO 2.0 BIOS“, nešiojamas nuolatinis gliukozės stebėjimo įrenginys, gali jums padėti. Šis modernus prietaisas seka gliukozės kiekį kraujyje realiu laiku, todėl galite pagerinti savo mitybą. HealthifyPro sveikatos treneriai padės jums sukurti subalansuotą maistą, kad pagerintumėte medžiagų apykaitą

Ar ketogeninė dieta turi įtakos gliukozės kiekiui?

Ketogeninė dieta visų pirma susideda iš daug riebalų, saikingai baltymų ir mažai angliavandenių. Ekspertai suskirsto maisto makroelementus į maždaug 55–60% riebalų, 30–35% baltymų ir 5–10% angliavandenių. Tiksliau, laikantis 2000 kcal per dieną, angliavandenių kasdien yra 20–50 g.

Remiantis tyrimų apžvalga, angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Kai organizmas kasdien gauna mažiau nei 50 gramų angliavandenių, tai žymiai sumažina insulino gamybą. Tada kūnas pereina į katabolinę būseną. Katabolinė būsena yra būsena, kai kūnas daugiausia dėmesio skiria skilimui, o ne kaupimuisi.

Kai kūnas patenka į katabolinę būseną, jis sutelkia dėmesį į energijos gamybą savo audiniams. Jis mobilizuoja glikogeno atsargas iš organizmo ir naudoja jas kaip energijos šaltinį. Šis procesas žinomas kaip glikogenolizė. Po tam tikro laiko išsenka organizmo glikogeno atsargos, todėl organizmas patenka į gliukoneogenezės ir ketogenezės būseną. Šie mechanizmai yra organizmo būdas kovoti su mažu gliukozės kiekiu.

Gliukoneogenezė yra gliukozės gamyba organizme, ypač kepenyse, pirmiausia iš pieno rūgšties, glicerolio ir aminorūgščių. Kai sumažėja gliukozės prieinamumas, gliukoneogenezė negali patenkinti organizmo poreikių. Ketogenezė pradeda teikti alternatyvų energijos šaltinį. Šioje būsenoje ketoniniai kūnai jį pakeičia kaip pirminį energijos šaltinį. Insulino sekrecija taip pat maža dėl sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje. Tai savo ruožtu sumažina gliukozės kaupimąsi ir mobilizuoja riebalus.

Riebalai skyla į riebalų rūgštis, kurios vėliau metabolizuojamos į acetoną ir beta hidroksibutiratą. Tai yra pirminiai ketoniniai kūnai. Šie ketoniniai kūnai kaupiasi jūsų kūne tol, kol laikotės ketogeninės dietos. Būsena, kai ketoniniai kūnai yra pagrindinis energijos šaltinis, vadinama „mitybine ketoze“. Mitybinė ketozė yra saugi ir visiškai skiriasi nuo diabetinės ketoacidozės, patologinės būklės.

Atsparumas insulinui ir mitybinė ketozė

Remiantis tyrimais, atsparumas insulinui yra sudėtinga medžiagų apykaitos būsena, kuri turi įtakos energijos panaudojimui. Jis skatina negimdinį riebalų nusėdimą ne riebaliniuose organuose, ypač griaučių raumenyse, širdyje ir kasoje. Skeleto raumenų lygyje jis trukdo pasisavinti gliukozę plazmoje. Dėl to gliukozė nukreipiama į kepenis, kuri paverčiama riebalais ir kaupiama. Mitybos ketogenezė skatina insulino receptorių jautrumą. Ketogeninė dieta užtikrina pirminių maistinių medžiagų tiekimą ir palaiko neigiamą energijos balansą. Tai taip pat sumažina svyravimus ir insulino sekreciją, kurią sukelia sumažėjęs angliavandenių suvartojimas, o tai galiausiai pagerina jautrumą insulinui.

Diabetas ir ketogeninė dieta

Ketogeninė dieta teigiamai veikia gliukozės kiekį ir pagerina jautrumą insulinui. Todėl galite jį naudoti kaip alternatyvų gydymo būdą. Tyrimai parodė, kad ketogeninė dieta pagerina HbA1c lygį ir organizmo atsaką į glikemiją. Tačiau cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, vartojantiems insuliną ar geriamuosius hipoglikeminius vaistus, pasireiškia sunki hipoglikemija. Prieš pradedant naują dietą, svarbu aptarti bet kokius mitybos pokyčius su gydytoju.

„HealthifyMe“ pastaba

Žmogaus kūnas daugiausia priklauso nuo gliukozės energijos. Tačiau staigus gliukozės kiekio padidėjimas yra riebalų atsargų padidėjimo priežastis. Ketogeninės dietos tikslas – sumažinti suvartojamų angliavandenių skaičių ir padidinti riebalų kiekį. Dėl šio angliavandenių trūkumo keičiasi organizmo medžiagų apykaita ir ketoniniai kūnai tampa pirminiu energijos šaltiniu. Tai padeda kovoti su hiperglikemija ir atsparumu insulinui.

Ar ketozė yra naudingesnė organizmui?

Dauguma audinių gali panaudoti organizme esančius ketoninius kūnus. Širdis, raumenys ir inkstai yra tarp audinių. Populiarus įsitikinimas, kad sergant ketoze smegenims netenka energijos, yra klaidingas, nes ketoniniai kūnai taip pat gali kirsti kraujo ir smegenų barjerą. Nors raudonieji kraujo kūneliai negali panaudoti ketonų, nes nėra mitochondrijų, kepenys negali priklausyti nuo ketonų, nes trūksta būtinų fermentų.

Ketoninis kūnas gamina daugiau adenozino trifosfato arba ATP, pagrindinio energijos vieneto. Dėl šios prigimties jis taip pat vadinamas super kuru. Norėdami paaiškinti toliau, šimtas gramų acetoacetato sukuria 9400 gramų ATP, o 100 g beta-hidroksibutirato – 10 500 gramų ATP, o 100 gramų gliukozės gamina tik 8700 gramų ATP. Tai leidžia organizmui palaikyti efektyvią energijos gamybą net ir esant kalorijų deficitui. Ketoniniai kūnai taip pat sumažina laisvųjų radikalų žalą. Tai taip pat padidina antioksidacinį pajėgumą.

Jis pagerina jautrumą insulinui ir gydo metabolinį sindromą. Be to, žinoma, kad jis skatina svorio mažėjimą ir kai kuriems asmenims pagerina lipidų profilį. Jis buvo išbandytas sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip vėžys, hipertenzija, policistinių kiaušidžių sindromas, Alzheimerio liga, epilepsija ir Parkinsono liga, ir buvo įrodyta, kad jis yra gana veiksmingas daugelyje tyrimų.

„HealthifyMe“ pastaba

Ketonus gali naudoti beveik visi audiniai, išskyrus eritrocitus ir kepenis. Ketoniniai kūnai suteikia daugiau energijos nei gliukozė, todėl procesas yra labai efektyvus. Jis gali būti naudojamas pagerinti jautrumą insulinui ir lipidų profilį bei padeda gydyti metabolinį sindromą. Jis taip pat mažina ląstelių senėjimą ir yra labai veiksmingas sergant lėtinėmis ligomis, ypač epilepsija.

Kuo maistinė ketozė skiriasi nuo ketoacidozės?

Remiantis tyrimais, nekontroliuojama hiperglikemija ir padidėjęs ketoninių kūnų gamybos lygis apibūdina diabetinę ketoacidozę. Šis perteklinis ketoninių kūnų susidarymas sumažina bendrą organizmo pH, todėl sutrinka elektrolitų pusiausvyra ir atsiranda dehidratacija. Tai sunki būklė su gyvybei pavojingomis komplikacijomis. Jis dažnai painiojamas su mitybine ketoze. Sveika ketozė yra gana saugi, nes ketonų kūnai gaminami nedidelėmis koncentracijomis, nekeičiant kraujo pH.

Galimas ketogeninės dietos šalutinis poveikis

Trumpalaikis šalutinis poveikis pradėjus laikytis ketogeninės dietos yra „keto gripas“. Šis gripas apima tokius simptomus kaip nuovargis, galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ir mažas fizinio krūvio toleravimas. Simptomai paprastai praeina per kelias dienas ar savaites, kai organizmas prisitaiko prie mažai angliavandenių, ketogeninės būklės. Kepenų steatozė, inkstų akmenligė, hipoproteinemija ir vitaminų trūkumas yra ilgalaikis neigiamas poveikis. Nors ketogeninės dietos laikymosi nauda buvo didelė, ilgalaikis ketogeninės dietos laikymasis yra ribojantis veiksnys.

Ar ketogeninė dieta tinka visiems?

Ketonų kūno gamyba priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip bazinis metabolinis greitis ramybės būsenoje (BMR), kūno masės indeksas (KMI) ir kūno riebalų procentas. Asmens reakcija į angliavandenius taip pat gali būti labai skirtinga.

Kai kurie žmonės geriau toleruoja angliavandenius nei kiti. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl ketogeninė dieta skirtingus žmones veikia skirtingai.

Tai taip pat priklauso nuo papildomų veiksnių, tokių kaip fizinis aktyvumas ir badavimas. Pavyzdžiui, asmenys su pertraukomis badauja…