5 svarbiausi sveikatos patarimai pagyvenusiems žmonėms
Senėjimas yra įprasta gyvenimo dalis, o senėjimas paveiks jus fiziškai ir protiškai. Senstant svarbu laikytis sveikų įpročių, kurie padės sumažinti stresą ir išlaikyti sveiką protą bei kūną. Nors negalite kontroliuoti visko, kas turi įtakos jūsų sveikatai, atminkite, kad daugelis dalykų yra jūsų rankose. Yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad išliktumėte sveiki, kurie beveik nieko nekainuoja ir kuriuos galite padaryti vienas arba su draugais. Pavyzdžiui, galite pradėti mankštos grupę su kaimynais ir kiekvieną rytą užsiimti fizine veikla. Būdai, kaip sumažinti senėjimo poveikį, yra sveika mityba, protiškai budrus, intelektualiai smalsus ir fiziškai aktyvus. Sveikatos patarimai pagyvenusiems žmonėms Štai keletas sveikatos patarimų, kaip auksiniais metais išlikti sveikesniems, stipresniems ir laimingesniems.1. Pasirinkite sveiką gyvenimo būdą
Valgykite subalansuotą, sveiką mitybą. Tai buvo sakoma pakankamai dažnai, bet senstant privalai tapti protingesniems ir geriau maitintis. Mitybos poreikiai gali keistis, kai sumažėja energijos poreikiai, o maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, vitaminai ir mineralai, poreikis gali likti toks pat arba net padidėti su amžiumi. Kai kurie būdai, kaip geriau maitintis, yra valgyti daugiau vaisių ir daržovių, liesos mėsos, žuvies. ir paukštiena, kai kurie pieno produktai, pavyzdžiui, pienas ar jogurtas, ir, jei įmanoma, sumažinti riebalų kiekį, taip pat gerti daug vandens.
Įsitikinkite, kad pakankamai miegate. Atsibudę žvalūs, galėsite panaudoti šią energiją tam, kad išlįstumėte į dienos šviesą ir užsiimtumėte aktyviais darbais. Kitą naktį galėsite geriau užsiimti veikla ir geriau miegoti. Apskritai, jūsų dienos energijos lygis padidės. Svajonės ir gilus miegas taip pat yra svarbūs jūsų smegenims, kad susidarytų prisiminimai ir saitai, todėl kokybiškas miegas yra labai svarbus padedant prisiminti ir geriau apdoroti dalykus. Miegas taip pat yra laikas, kai jūsų kūnas atsigauna ir atsistato.
Saikingai vartokite alkoholį ir rūkykite. Jei įmanoma, jas iš viso pašalinkite.2. Būkite kiek įmanoma aktyvesni Fizinis aktyvumas gerina pusiausvyrą, koordinaciją, kvėpavimą, kraujotaką ir protinį aštrumą. Užsiimkite ir aerobiniais, ir jėgos lavinimo pratimais. Fizinės ištvermės padidėjimas padeda išlaikyti sveikus kaulus, raumenis ir sąnarius. Pagyvenusių žmonių mankšta padeda kontroliuoti kūno svorį, mažina kraujospūdį, sumažina širdies ligų riziką ir stiprina raumenis, o tai padeda išvengti traumų, nes sumažina tikimybę nukristi. norint pasiekti naudos sveikatai, mankšta neturi būti įtempta. Vyresnio amžiaus suaugusieji gali turėti didelę naudą sveikatai, kai užsiima saikingu fiziniu aktyvumu, pageidautina kasdien. Vidutinis aktyvumas gali būti pasiektas ilgesniais vidutiniškai intensyvios veiklos seansais (pvz., vaikščiojimu) arba trumpesniais intensyvesnės veiklos seansais (pvz., greita veikla). vaikščiojimas ar lipimas laiptais). Įvairios sporto šakos ir pratimai senjorams, kuriuos verta apsvarstyti, yra greitas ėjimas, bėgiojimas, joga, važiavimas dviračiu, plaukimas ir tai chi. Pusiausvyros pratimai taip pat gali būti atliekami savo namuose, siekiant pagerinti sveikatą ir mobilumą. Šią veiklą galima atlikti atskirai arba kartu su kitais, kaip dalį mankštos režimo, pritaikomo prie jūsų gyvenimo būdo.3. Laikykite savo protą aktyvųPažinimo ir netgi socialiai sudėtinga aplinka palengvina ir pagerina pažinimo veiklą. Tuo tarpu mažai stimuliuojanti aplinka sukelia nuobodulį ir pažinimo nuosmukį. Iš esmės nebijokite naujos patirties ir pasinaudokite galimybėmis išmokti naujų dalykų. Mokslas yra aiškus – aktyvus įsitraukimas į kognityviai stimuliuojančią laisvalaikio veiklą yra susijęs su geresne atmintimi, sumažėjusia depresija ir didesniu pasitenkinimu gyvenimu bei sumažėjusia demencijos rizika. Socialinė sąveika ir socialiniai tinklai verčia palaikyti ryšį su visuomene. Jūsų vaikai gali užaugti ir išsikraustyti arba galite prarasti savo sutuoktinį. Pažinkite savo kaimynus ir kitus rajono gyventojus apsilankę ir įsitraukę į senjorų veiklos centrą ar bendruomenės centrą. Puoselėti įvairią laisvalaikio, socialinę, kultūrinę ir dvasinę veiklą galima vieni, su šeimos nariais ar bendruomenėje. Reikėtų atsižvelgti į maisto gaminimą, sodininkystę, dažymą, augintinio auginimą, savanorišką darbą ar net ne visą darbo dieną.4. Turėkite teigiamą požiūrį.Jūsų požiūris formuoja jūsų suvokimą, supratimą ar bendravimą su pasauliu. Teigiamas požiūris padeda geriau susidoroti su stresu ar neigiamais jausmais. Manoma, kad vyresnio amžiaus žmonėms stresas vaidina didesnį vaidmenį skatinant depresiją nei kitose amžiaus grupėse. Tačiau senstant supranti, kad nesaugumo ir baimės jausmas yra normalu. Pripažink savo jausmus ir nebijok dalintis emocijomis ir rūpesčiais. Būkite pasirengę pasikalbėti su šeima, draugais ar net sveikatos priežiūros specialistu, kad jie galėtų suteikti jums reikalingą pagalbą. Pripažinkite, kad gyvenime yra dalykų, kurių jūs nekontroliuojate, ir nukreipkite savo dėmesį į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti. arba įtakos. Sutelkite dėmesį į dėkingumą, dėkingumą ir džiaugsmą savo gyvenimu. Pasistenkite išlaikyti humoro jausmą ir sugrąžinkite savo gyvenimą linksmybių, kasdien darydami tai, kas jums tikrai patinka.5. Reguliariai apsilankykite pas gydytoją. Atlikite įprastinius patikrinimus ir laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl patikros ir prevencinių priemonių. Ankstyvas nustatymas ir gydymas gali užkirsti kelią sveikatos būklės pablogėjimui. Iššūkiai pagyvenusio žmogaus veidas Senstant jums gali būti sunku susidoroti su tam tikrais gyvenimo pokyčiais. Dažniausi iššūkiai, su kuriais susiduria vyresni suaugusieji, yra šie:
Šeimos, draugų ir artimųjų mirtis ir netektis Santykių ir šeimos problemos Vienatvė ir izoliacijos jausmas Prisitaikymas prie naujų vaidmenų, pavyzdžiui, pensininko gyvenimo, Atminties sunkumaiFizinės sveikatos problemos Kai kurie iš šių iššūkių savo ruožtu gali sukelti psichikos sveikatos problemų. Naudinga juos anksti pastebėti, kad galėtumėte greitai kreiptis pagalbos ir išmokti susidoroti su šiais sunkumais. Jūs nesate vieni. Išmokite atpažinti pirmuosius šių psichikos būklių požymius ir būdus, kaip jas valdyti. Depresija Normalu retkarčiais jaustis liūdnai ar prislėgtam. Tačiau atkreipkite dėmesį, jei jaučiate stiprų liūdesį, kuris trunka ilgiau nei įprastai (pavyzdžiui, kelias savaites). Depresija nėra natūrali senėjimo dalis, tačiau tai dažna problema, todėl gali prireikti medicininės pagalbos. Jį gali sukelti reikšmingas gyvenimo įvykis, pavyzdžiui, išėjimas į pensiją, mylimo žmogaus netektis, lėtinė liga ar fizinė negalia. Kartais depresija gali pasireikšti ir be jokių akivaizdžių veiksnių. Jei jaučiate daugiau nei pusę šių simptomų, galite sirgti depresija:
Valgykite subalansuotą, sveiką mitybą. Tai buvo sakoma pakankamai dažnai, bet senstant privalai tapti protingesniems ir geriau maitintis. Mitybos poreikiai gali keistis, kai sumažėja energijos poreikiai, o maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, vitaminai ir mineralai, poreikis gali likti toks pat arba net padidėti su amžiumi. Kai kurie būdai, kaip geriau maitintis, yra valgyti daugiau vaisių ir daržovių, liesos mėsos, žuvies. ir paukštiena, kai kurie pieno produktai, pavyzdžiui, pienas ar jogurtas, ir, jei įmanoma, sumažinti riebalų kiekį, taip pat gerti daug vandens.
Įsitikinkite, kad pakankamai miegate. Atsibudę žvalūs, galėsite panaudoti šią energiją tam, kad išlįstumėte į dienos šviesą ir užsiimtumėte aktyviais darbais. Kitą naktį galėsite geriau užsiimti veikla ir geriau miegoti. Apskritai, jūsų dienos energijos lygis padidės. Svajonės ir gilus miegas taip pat yra svarbūs jūsų smegenims, kad susidarytų prisiminimai ir saitai, todėl kokybiškas miegas yra labai svarbus padedant prisiminti ir geriau apdoroti dalykus. Miegas taip pat yra laikas, kai jūsų kūnas atsigauna ir atsistato.
Saikingai vartokite alkoholį ir rūkykite. Jei įmanoma, jas iš viso pašalinkite.2. Būkite kiek įmanoma aktyvesni Fizinis aktyvumas gerina pusiausvyrą, koordinaciją, kvėpavimą, kraujotaką ir protinį aštrumą. Užsiimkite ir aerobiniais, ir jėgos lavinimo pratimais. Fizinės ištvermės padidėjimas padeda išlaikyti sveikus kaulus, raumenis ir sąnarius. Pagyvenusių žmonių mankšta padeda kontroliuoti kūno svorį, mažina kraujospūdį, sumažina širdies ligų riziką ir stiprina raumenis, o tai padeda išvengti traumų, nes sumažina tikimybę nukristi. norint pasiekti naudos sveikatai, mankšta neturi būti įtempta. Vyresnio amžiaus suaugusieji gali turėti didelę naudą sveikatai, kai užsiima saikingu fiziniu aktyvumu, pageidautina kasdien. Vidutinis aktyvumas gali būti pasiektas ilgesniais vidutiniškai intensyvios veiklos seansais (pvz., vaikščiojimu) arba trumpesniais intensyvesnės veiklos seansais (pvz., greita veikla). vaikščiojimas ar lipimas laiptais). Įvairios sporto šakos ir pratimai senjorams, kuriuos verta apsvarstyti, yra greitas ėjimas, bėgiojimas, joga, važiavimas dviračiu, plaukimas ir tai chi. Pusiausvyros pratimai taip pat gali būti atliekami savo namuose, siekiant pagerinti sveikatą ir mobilumą. Šią veiklą galima atlikti atskirai arba kartu su kitais, kaip dalį mankštos režimo, pritaikomo prie jūsų gyvenimo būdo.3. Laikykite savo protą aktyvųPažinimo ir netgi socialiai sudėtinga aplinka palengvina ir pagerina pažinimo veiklą. Tuo tarpu mažai stimuliuojanti aplinka sukelia nuobodulį ir pažinimo nuosmukį. Iš esmės nebijokite naujos patirties ir pasinaudokite galimybėmis išmokti naujų dalykų. Mokslas yra aiškus – aktyvus įsitraukimas į kognityviai stimuliuojančią laisvalaikio veiklą yra susijęs su geresne atmintimi, sumažėjusia depresija ir didesniu pasitenkinimu gyvenimu bei sumažėjusia demencijos rizika. Socialinė sąveika ir socialiniai tinklai verčia palaikyti ryšį su visuomene. Jūsų vaikai gali užaugti ir išsikraustyti arba galite prarasti savo sutuoktinį. Pažinkite savo kaimynus ir kitus rajono gyventojus apsilankę ir įsitraukę į senjorų veiklos centrą ar bendruomenės centrą. Puoselėti įvairią laisvalaikio, socialinę, kultūrinę ir dvasinę veiklą galima vieni, su šeimos nariais ar bendruomenėje. Reikėtų atsižvelgti į maisto gaminimą, sodininkystę, dažymą, augintinio auginimą, savanorišką darbą ar net ne visą darbo dieną.4. Turėkite teigiamą požiūrį.Jūsų požiūris formuoja jūsų suvokimą, supratimą ar bendravimą su pasauliu. Teigiamas požiūris padeda geriau susidoroti su stresu ar neigiamais jausmais. Manoma, kad vyresnio amžiaus žmonėms stresas vaidina didesnį vaidmenį skatinant depresiją nei kitose amžiaus grupėse. Tačiau senstant supranti, kad nesaugumo ir baimės jausmas yra normalu. Pripažink savo jausmus ir nebijok dalintis emocijomis ir rūpesčiais. Būkite pasirengę pasikalbėti su šeima, draugais ar net sveikatos priežiūros specialistu, kad jie galėtų suteikti jums reikalingą pagalbą. Pripažinkite, kad gyvenime yra dalykų, kurių jūs nekontroliuojate, ir nukreipkite savo dėmesį į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti. arba įtakos. Sutelkite dėmesį į dėkingumą, dėkingumą ir džiaugsmą savo gyvenimu. Pasistenkite išlaikyti humoro jausmą ir sugrąžinkite savo gyvenimą linksmybių, kasdien darydami tai, kas jums tikrai patinka.5. Reguliariai apsilankykite pas gydytoją. Atlikite įprastinius patikrinimus ir laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl patikros ir prevencinių priemonių. Ankstyvas nustatymas ir gydymas gali užkirsti kelią sveikatos būklės pablogėjimui. Iššūkiai pagyvenusio žmogaus veidas Senstant jums gali būti sunku susidoroti su tam tikrais gyvenimo pokyčiais. Dažniausi iššūkiai, su kuriais susiduria vyresni suaugusieji, yra šie:
Šeimos, draugų ir artimųjų mirtis ir netektis Santykių ir šeimos problemos Vienatvė ir izoliacijos jausmas Prisitaikymas prie naujų vaidmenų, pavyzdžiui, pensininko gyvenimo, Atminties sunkumaiFizinės sveikatos problemos Kai kurie iš šių iššūkių savo ruožtu gali sukelti psichikos sveikatos problemų. Naudinga juos anksti pastebėti, kad galėtumėte greitai kreiptis pagalbos ir išmokti susidoroti su šiais sunkumais. Jūs nesate vieni. Išmokite atpažinti pirmuosius šių psichikos būklių požymius ir būdus, kaip jas valdyti. Depresija Normalu retkarčiais jaustis liūdnai ar prislėgtam. Tačiau atkreipkite dėmesį, jei jaučiate stiprų liūdesį, kuris trunka ilgiau nei įprastai (pavyzdžiui, kelias savaites). Depresija nėra natūrali senėjimo dalis, tačiau tai dažna problema, todėl gali prireikti medicininės pagalbos. Jį gali sukelti reikšmingas gyvenimo įvykis, pavyzdžiui, išėjimas į pensiją, mylimo žmogaus netektis, lėtinė liga ar fizinė negalia. Kartais depresija gali pasireikšti ir be jokių akivaizdžių veiksnių. Jei jaučiate daugiau nei pusę šių simptomų, galite sirgti depresija:
Liūdesio ir dažno ašarojimo jausmas Bevertiškumo jausmas Per didelis nuovargis, kai net ir paprasčiausios užduotys atrodo sunkios Miego sutrikimai, apimantys miego sutrikimus arba per didelį miego kiekį. Žymus apetito sumažėjimas arba padidėjimasPrasta koncentracijaMažas susidomėjimas ir malonumas gyvenimu Pasikartojančios mintys apie gyvenimąNeverta gyventi ar savižudybė. daugumos žmonių depresija gali būti sėkmingai gydoma, todėl anksti kreipkitės į gydytoją, nes nėra jokios priežasties tyliai kentėti. Sielvartas Liūdėti dėl sveikatos, mylimo žmogaus, savo statuso ar vaidmens yra normalu. Tai natūralus atsakas, padedantis susitaikyti su netektimi ir prisitaikyti prie gyvenimo po reikšmingų pokyčių. Kiekvienas liūdi savaip, o kartais gali prireikti nuo šešių mėnesių iki vienerių metų, kad atkurtų gyvenimo pusiausvyros jausmą. Tačiau kelia nerimą, jei negalite susidoroti su sunkumais ir negalite tęsti kasdienės veiklos. Kai gedi, dažniausiai patiriama:
Per didelis nuovargis Apetito praradimas Užmaršumas arba prasta koncentracija Sutrikęs miegas Nuolatinės mintys apie praradimą Nepaisymas rūpinimosi savimi, įskaitant asmeninę išvaizdą ar higieną, socialinį atsiribojimą nuo draugų ar įprastos veiklos. netekties, galite kentėti nuo sudėtingo sielvarto. Šeimos ir draugų parama ir supratimas gali padėti susidoroti su įprastu sielvartu. Bet jei jus kankina sudėtingas sielvartas, kreipkitės pagalbos į gydytoją arba sveikatos priežiūros specialistą.Demencija
Tam tikras užmaršumo laipsnis yra normalus su amžiumi, tačiau didelis atminties praradimas ar pažinimo pablogėjimas nėra…