Ar kada nors girdėjote posakį „netikėk viskuo, ką perskaitai“? Na, o kai kuriais atvejais taip pat turėtų būti „netikėk viskuo, ką girdi“. Ypač kalbant apie mitybą, kur kiekvienas turi skirtingą nuomonę.

Yra tiek daug skirtingų pranešimų, kad sunku suprasti, kokiu patarimu vadovautis, kai kalbama apie sveiką mitybą. Reklamose pasakojama viena, draugai – priešingai, tėvai pataria, ką jiems sakė, kai jie buvo vaikai, o gydytojai nerekomenduoja daugumos to, ką girdėjote.

Taigi, kaip jūs visa tai suprantate? Ar visi riebalai ir cukrus yra blogi? Ar visi „be riebalų“ produktai yra tokie pat sveiki, kaip teigia esą? Ar kada nors gerai praleisti maistą?

Mes sugriovėme 10 geriausių mitybos mitų. Pasidalinti!

Mitybos mitai ir faktai

1. Mitas apie valgymo laiką: suvalgius didžiąją dalį kalorijų vakare, svoris padidės

Faktas: kalorijos yra kalorijos. Nelabai svarbu, kada juos valgote, nes įrodyta, kad jūsų organizmas maisto skirtingai apdoroja skirtingu paros metu. Tačiau svarbu tai, kiek kalorijų suvartojate, palyginti su tomis, kurias sudeginate. Nesąmoningas užkandžiavimas prie televizoriaus naktį gali ir padidina suvartojamų kalorijų kiekį jums net nepastebint.

Jei turite užkandžiauti, išbandykite sveikesnius patiekalus, pavyzdžiui, šviežius vaisius, nesaldžius džiovintus vaisius, neriebų jogurtą ir pieną. Nesvarbu, ar naktį žiūrint filmą, ar tarp valgymų, užkandžiauti nėra nusikaltimas. Tačiau nesveiko maisto persivalgymas sėdint reiškia, kad nekreipiate dėmesio į savo kūną.

2. Mitybos mitas: „be riebalų“ reiškia „be kalorijų“, o tai reiškia, kad galiu valgyti kiek noriu

Faktas: „Mažai riebalų“ arba „be riebalų“ nereiškia „be kalorijų“. Mažai riebus arba neriebus maistas DAŽNAI yra mažiau kaloringas nei tokio paties dydžio riebaus produkto dalis. Tačiau daugelis perdirbtų neriebaus arba neriebaus maisto gali turėti tiek pat kalorijų, kiek ir riebus to paties maisto produktas – kartais net DAUGIAU kalorijų. Taip yra todėl, kad riebalų pašalinimas iš maisto apima cukraus, miltų, krakmolo tirštiklių ir kitų angliavandenių, kad išlaikytų pradinį skonį.

Perkant maisto produktus būtinai perskaitykite įprastų ir neriebių produktų maistingumo etiketes ir palyginkite jų kaloringumą ir riebalų kiekį pagal 100 g porcijos dydį.

Arba galite ieškoti sveikesnio pasirinkimo simbolio logotipo, kad atpažintumėte maisto produktus, kurie yra sveikesni. Atminkite, kad kūno svoris priklauso nuo kalorijų! Be to, jei maiste yra mažiau riebalų ir kalorijų, tai nereiškia, kad turėtumėte valgyti neprotingus jo kiekius. Visą maistą valgykite saikingai, ypač turintį riebalų perteklių.

3. Mitas apie angliavandenius: angliavandeniai (ir cukrus) yra blogis, nes priauga svorio

Faktas: angliavandeniai, panašiai kaip baltymai ir riebalai, nepriauga svorio. Valgant daugiau nei reikia, gali padidėti svoris. Mėgaujantis saldžiu ir rafinuotu angliavandenių turinčiu maistu (balta duona, makaronais ir spurgomis), gali padidėti rizika susirgti sveikatos problemomis, tokiomis kaip širdies ligos ir diabetas.

Patikimiausia yra laikytis „My Healthy Plate“, kad subalansuotų maistinių medžiagų suvartojimą: nesmulkinti grūdai, pupelės, vaisiai ir daržovės yra „gerų angliavandenių“ maistas, o rafinuoto cukraus ir saldaus maisto vartojimas turėtų būti apribotas iki griežčiausio minimumo.

4. Sveikos mitybos mitas: valgydami daugiausia salotų ir žalumynų padėsiu numesti svorio

Faktas: Tiesa, kad salotos ir žalios daržovės yra mažai energijos turinčios, o tai reiškia, kad jose yra labai mažai energijos ir beveik nėra riebalų. Dietos, kuriose gausu salotų ir žalumynų, suteikia būtinų vitaminų ir mineralų, skaidulų ir kitų gerai sveikatai svarbių medžiagų.

Rinkdamiesi salotas, įsitikinkite, kad nepanaikinate jų sveikumo, paskandinę salotų padaže ir padažuose, kuriuose yra daug riebalų. Nepersistenkite ir į salotas įtraukite kalorijų.

5. Svorio metimo mitas: galiu deginti riebalus valgydamas tam tikrą maistą, pvz., greipfrutų ir kopūstų sriubą

Faktas: jokie maisto produktai negali sudeginti riebalų. Madingos dietos, tokios kaip greipfrutų dieta, reikalauja, kad kiekvieno valgio metu suvalgytumėte pusę greipfruto su baltyminiu maistu, kad gautumėte naudos iš vaisių vadinamųjų riebalus deginančių fermentų svorio metimui. Tačiau nors greipfrutas neturi riebalų, jame mažai kalorijų ir natrio, juose gausu vitamino C ir skaidulų, jis nedegina riebalų. Panašiai dėl kopūstų sriubos dietos žmonės patiria trūkumą (įvairių vitaminų ir baltymų trūkumą) ir gali sukelti pavojingą nepakankamą mitybą bei paveikti jūsų imuninę sistemą.

Geriausias būdas numesti svorio yra valgyti subalansuotą ir įvairų maistą, tuo pačiu ribojant maistą, kuriame yra daug riebalų, aliejaus ir cukraus. Taip pat nepamirškite padidinti fizinio aktyvumo. Susitikimas su draugais yra puikus būdas būti aktyviems ir linksmiems.

6. Panaikintas mitas apie maistą: kiaušiniai kenkia mano širdžiai

Faktas: Kiaušinių trynyje yra didelis cholesterolio kiekis – apie 134 miligramus (mg) viename dideliame kiaušinyje. Cholesterolis yra mūsų kraujyje esanti riebalinė medžiaga, kuri prisideda prie arterijų užsikimšimo ir širdies priepuolių. Tačiau kiaušinių ženklinimas kaip „kenksmingas širdžiai“ sujungia netinkamus taškus. Dauguma sveikų žmonių gali be problemų suvalgyti po kiaušinį per dieną, nes organizmas tiesiog kompensuoja suvartojamo cholesterolio kiekį, pats gamindamas mažiau cholesterolio. Pagrindiniai širdies ligų kaltininkai yra sotieji ir transriebalai, kurie turi daug didesnį poveikį cholesterolio kiekiui kraujyje didinti, ypač žmonėms, linkusiems į tokias sąlygas (pavyzdžiui, aukšto cholesterolio kiekio kraujyje atvejų).

Tai, kad esate jaunas ir sveikas, nereiškia, kad kiekvieną rytą turėtumėte valgyti trijų kiaušinių omletą. Kasdien suvartojamo cholesterolio kiekis turi būti mažesnis nei 300 mg.

7. Mitas, kuriuo žmonės tiki: Mikrobangų krosnelė kenkia maistui ir pavojinga mano sveikatai

Faktas: įvairūs gaminimo būdai turi įtakos jūsų vartojamam maistui. Nesvarbu, ar naudojate mikrobangų krosnelę, anglies grilį, gruzdintuvą ar saulės energija šildomą viryklę, karštis ir gaminimo laikas turi įtakos maistui. Kuo ilgiau ir karštiau kepsite žuvį, tuo daugiau prarasite tam tikrų šilumai ir vandeniui jautrių maistinių medžiagų, ypač vitamino C ir tiamino (B vitamino). Tiesą sakant, kadangi gaminimas mikrobangų krosnelėje dažnai gamina maistą greičiau, tai iš tikrųjų gali padėti sumažinti maistinių medžiagų nuostolius.

Mikrobangų krosnelės yra prietaisai, kuriuose energija sklinda šilumos bangomis, kurios sklinda eidamos, o tai šildo maistą iš vidaus. Mikrobangos, panašiai kaip radijo bangos ir energijos bangos, yra labai mažo intensyvumo spinduliuotės formos (skirtingai nuo rentgeno ir gama spindulių, kurie kelia sveikatos problemų). Tačiau atminkite, kad kai kurie plastikiniai indai, kuriuos naudojame maistui kepti mikrobangų krosnelėje, nėra skirti mikrobangų krosnelėje, todėl ant jūsų maisto gali patekti plastikinių junginių. Štai kodėl turėtumėte naudoti tik mikrobangų krosnelėje tinkamus indus.

8. Valgymo praleidimo mitas: Valgymo praleidimas arba įvairūs mažesni valgymai yra naudingi mano medžiagų apykaitai

Faktas: kiekvieną kartą valgydami pagreitinate medžiagų apykaitą, nes jūsų kūnas bando apdoroti tai, ką suvartojote. Visą dieną valgydami įvairius nedidelius patiekalus, o ne mažiau, o didesnių, jūsų medžiagų apykaita dažniau perjungiama į didesnę pavarą ir sudegina dar keletą kalorijų.

Kita vertus, badavimas ar tik skysčių vartojimas nepadeda jūsų organizmui pašalinti riebalų ar toksinų pertekliaus. Tiesą sakant, valgio praleidimas (dažniausiai pusryčių) nereiškia svorio mažėjimo. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie praleidžia pusryčius ir valgo mažiau kartų per dieną, paprastai būna sunkesni nei žmonės, kurie valgo sveikus pusryčius ir valgo keturis ar penkis kartus per dieną. Taip yra todėl, kad praleidę valgį jaučiatės alkanesni ir verčia persivalgyti kito valgio metu ir mažiau dėmesio skiriate sotumo jausmams.

Geriausia valgyti subalansuotą, laiku ir proporcingą maistą su vaisiais ir daržovėmis, kurie geriausiai atitinka jūsų kūno poreikius ir poreikius.

9. Mitas apie riebalus: visi riebalai man yra blogi

Faktas: Yra daug skirtingų riebalų rūšių. Kai kurie iš jų yra esminė jūsų mitybos dalis, kiti turėtų būti visiškai uždrausti jūsų pirkinių krepšelyje. Pavyzdžiui, nesotieji riebalai gali apsaugoti mūsų sveikatą, mažindami MTL (blogojo) cholesterolio kiekį kraujyje. Nustatyta, kad sotieji riebalai iš mėsos ir pieno produktų padidina bendrojo ir MTL (blogojo) cholesterolio kiekį. Tuo tarpu transriebalai ne tik padidina bendrą ir MTL (blogojo) cholesterolio kiekį, bet ir mažina DTL (gerojo) cholesterolio kiekį. Transriebalai slypi visuose perdirbtuose maisto produktuose, nuo gruzdintų bulvyčių iki sausainių. Apskritai kai kurie riebalai teigiamai veikia jūsų sveikatą, o kiti padidina riziką susirgti…