MMA ir VDU Lietuvoje

Minimalus ir vidutinis darbo užmokesčiai yra labai svarbūs ekonominiai rodikliai. Jie leidžia suprasti realų šalies darbuotojų pragyvenimo lygį bei palyginti jį su kitomis šalimis. Jų dydžiai bei pokyčiai taip pat įtakoja šalių ekonominę politiką bei priimamus sprendimus. Lietuvoje šiem dydžiams naudojami šie pavadinimai: minimalus mėnesinis atlygis (MMA) ir vidutinis darbo užmokestis (VDU).

Minimalioji mėnesinė alga (MMA)

Minimalus darbo užmokestis – tai mažiausias atlygis, kurį darbdaviai gali mokėti savo darbuotojams. Tai yra standartas, užtikrinantis, kad visi darbuotojai gautų pakankamą atlygį ir galėtų įsigyti būtiniausių prekių krepšelį. Pagrindiniai minimalią algą reglamentuojančių teisės aktų tikslai – apsaugoti darbuotojus nuo išnaudojimo, mažinti pajamų nelygybę ir skatinti ekonomikos augimą didinant vartojimą. Nuo 2024 minimalioji mėnesinė alga bus 924 Eur (709 eur į rankas).

Minimalaus darbo užmokesčio dydžio nustatymas priklauso nuo įvairių veiksnių:

  • Pragyvenimo išlaidos. Augant pragyvenimo išlaidoms, politikams atsiranda spaudimas didinti ir MMA, kad mažiausiai uždirbantys darbuotojai galėtų užsitikrinti atitinkamą pragyvenimo lygį.
  • Ekonominės sąlygos. Ekonomikos būklė turi įtakos įmonių galimybėms mokėti didesnį darbo užmokestį. Jei ekonomika auga, politikai gali lengviau priimti sprendimą didinti MMA. Tačiau ekonomikai traukiantis, didinti minimalų atlygį gali būti sudėtinga tiek dėl ekonominių, tiek dėl politinių priežasčių.
  • Vyriausybės politika. MMA nustatymui įtaką daro ir vyriausybę formuojančių politinių partijų ideologija.
  • Profesinės sąjungos. Nuo profesinių sąjungų stiprumo ir sukuriamo spaudimo Trišalėje taryboje gali priklausyti galiausiai Vyriausybės nustatomas MMA dydis.

MMA dydis skirtingai įtakoja ekonomiką ir jos dalyvius.

  • Didesnis minimalus darbo užmokestis didina darbuotojų finansinį stabilumą ir gerovę.
  • Didesnis minimalus darbo užmokestis gali padidinti įmonių veiklos sąnaudas.
  • Optimalus minimalus darbo užmokestis gali skatinti vartojimą, tačiau pernelyg didelis MMA gali sukelti infliaciją ar nedarbą.

Vidutinis darbo užmokestis (VDU)

Vidutinis darbo užmokestis parodo vidutines pajamas, kurias gauna šalies darbuotojai ir leidžia spręsti apie gyventojų ekonominę padėtį ir šalies gyvenimo lygį.

Jis paprastai apskaičiuojamas visą mokamą darbo užmokestį dalijant iš darbo užmokestį gaunančių asmenų skaičiaus, tačiau tikslius VDU skaičiavimus atlieka ir jo viešinimu užsiima duomenų agentūra. Jį galima toliau analizuoti suskirsčius į procentilius, kad būtų lengviau palyginti skirtingas pajamų grupes.

Jei MMA yra labiausiai aktualus mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams ir jų interesus atstovaujančioms profesinėms sąjungoms, tai VDU yra svarbus visiems darbuotojams, nes bent teoriškai jis atspindi visų šalies darbuotojų finansinę gerovę ir jos pokyčius.

Būtina atkreipti dėmesį, kad bet koks darbo užmokestis gali būti skirstomas ir yra bruto, neto bei realųjį darbo užmokestį. Stebint tik vieną iš darbo užmokesčio rodiklių gali susidaryti klaidingas vaizdas apie realią darbuotojų ir ekonomikos padėtį. Tarkime, jei auga bruto darbo užmokestis (ant popieriaus), tai jo piniginę gali pasiekti mažesnis neto atlyginimas (į rankas), o realią šių disponuojamųjų pajamų vertė dar labiau gali sumažėti dėl infliacijos (realusis darbo užmokestis). Todėl vertinant ekonomiką svarbu sekti tiek atlyginimą ant popieriaus, tiek į rankas, tiek pakoreguotą infliacijos (realųjį).