Depresija yra nuotaikos sutrikimas, paplitęs tarp daugelio žmonių visame pasaulyje. Tai susiję su pykčio, liūdesio ar praradimo jausmais, kurie gali labai paveikti jūsų kasdienę veiklą. Šiame straipsnyje bus aptarta depresija, jos priežastys, simptomai, rizika ir kaip galite įveikti šią būseną.

Depresijos epizodo metu žmogus gali patirti gedulo būseną, kai viskas atrodo nuobodu, malonios emocijos išblėsta, o džiaugsmingi prisiminimai ištirpsta. Depresiją gali sukelti keli veiksniai. Pavyzdžiui, vaikystės traumos, sveikatos būklės, šeimos istorija, hormonų lygis, smegenų chemija, skausmas, stresas, finansinės problemos ir kt., yra vienos iš pagrindinių priežasčių.

Šis nuotaikos sutrikimas gali būti rizikingas, nes gali sukelti savižudybės jausmus ir trukdyti produktyvumui bei pozityvumui. Tačiau teigiama pusė yra ta, kad galima įveikti šią proto būseną. Tačiau tai lėtas procesas ir užtruks. Su palaikymu ir priežiūra galima kovoti su šia liga. Yra tam tikrų veiksmų, kuriuos terapeutas gali patarti atlikti, kad susidorotumėte su depresija. Aptarkime tai kartu.

Kas yra depresija?

Depresija taip pat žinoma kaip pagrindinis depresinis sutrikimas. Tai gana dažna, tačiau sunki liga, galinti neigiamai paveikti jūsų bendrą sveikatą. Tai pakeis jūsų elgesį ir mąstymą bei jausmus.

Jei žmogus kenčia nuo depresijos, jis gali jaustis nesuinteresuotas, o tai gali sukelti liūdesio ir kančios jausmą. Taigi tai gali sukelti tiek fizinių, tiek emocinių problemų. Tačiau sielvarto nereikėtų painioti su depresija ar atvirkščiai. Sielvarto būsenoje pastebėsite tik teigiamų jausmų sumažėjimą. Kita vertus, sergant depresija nuolat jausite liūdesį, pyktį arba abu. Tačiau jis yra gydomas.

Jei manote, kad sergate šiuo depresiniu sutrikimu. bet nesate tikri, turėtumėte patikrinti, ar turite simptomų.

Depresijos simptomai

Depresijos fazėje galite pastebėti, kad esate prastos nuotaikos (tuščios nuotaikos, dirglumo, liūdesio ir pan.) arba nesidomėsite kokia nors veikla. Jei ji vyrauja kasdien dvi savaites ar ilgiau ir pasireiškia bent keturi ar daugiau simptomų, gali tekti ieškoti profesionalios pagalbos.

Galite turėti daug kitų simptomų, tokių kaip beviltiškumas, žema savigarba, kaltės jausmas, mažas energijos lygis ir tt Pažiūrėkime į įvairius depresijos požymius.

Bendrieji simptomai

• Verkia dažniau
• Jaučiasi bevertis, beviltiškas, pesimistiškas
• Visą laiką jauti nerimą, tuščią ar liūdną
• nesidomėjimas veikla (net mėgstamais pomėgiais)
• Daiktų atsiminimo, sprendimų priėmimo ir susikaupimo problemos
• Kalba lėtai ir lieka neaktyvus
• Mažesnė energija arba nuovargis
• Svorio ar apetito pokyčiai
• Visada pyksta, erzina, vargina ar erzina
• Sunkumai dėl jūsų miego grafiko
• Mintys apie savižudybę, mirtį ar savęs žalojimą

Taip pat galite atpažinti kitus požymius iš toliau pateiktų punktų.

Suaugusiųjų depresijos simptomai

• Liūdesys, tuštuma ar beviltiškumas
• Irzlumas, pyktis, nerimas, agresyvumas ar neramumas
• Susikaupimo, susikaupimo, lėto kalbėjimo problemos ir sunkumai atliekant užduotis
• Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, skausmas nuovargis ar virškinimo problemos
• Lytinio potraukio ar seksualinio potraukio trūkumas
• Pernelyg didelis mieguistumas, neramus miegas, mažesnis miegas arba nemiga
• Nesidomi veikla (įskaitant mėgstamą veiklą), nesaikingas alkoholio vartojimas, mintys apie savižudybę, narkotikų vartojimas, rizikinga veikla
• Padidėjęs nuovargis, svorio pokyčiai, sumažėjusi energija
• Padidėjęs mėšlungis, apetito pokyčiai, galvos skausmas, skausmas ar skausmai
• Prarandamas susidomėjimas bet kokia veikla, kyla minčių apie savižudybę, tampama nesocialu

Simptomai paaugliams

• Atsiribojimas nuo draugų ir šeimos
• Tampa asocialus
• Visą laiką neramus (pvz., nesugebėjimas išlikti ramus ir ramus)
• Jaučiasi kaltas, beviltiškas, bevertis ar beviltiškas
• Galvoti, kad ateitis beviltiška
• Didelis jautrumas nesėkmei ar atmetimui
• Visada reikia patikinimo
• Sumažėjusi savigarba
• Savikritika, savęs kaltinimas arba susikaupimas dėl praeities nesėkmių

Simptomai vaikams

• Greiti nuotaikos pokyčiai, verksmas, dirglumas ar pyktis
• Sunkumai ar miego ciklo pokyčiai
• Vengti draugų, šeimos narių ir brolių ir seserų
• Patekimas į bėdą mokykloje, mokyklos vengimas, savęs žalojimas, mintys apie savižudybę
• Energijos netekimas, virškinimo sutrikimai, svorio padidėjimas arba mažėjimas, apetito pokyčiai
• Pažymių ar mokyklos veiklos pokyčiai

Depresijos tipai

Yra keletas depresijos tipų. Kai kurie iš labiausiai paplitusių tipų yra:

1. Didžioji depresija

Žmonės, sergantys didele depresija, gali jausti nuolatinį liūdesį ir nesidomėti savo mylimiausia veikla. Šis tipas dažniausiai gydomas psichoterapija ir vaistais.

2. Nuolatinis depresinis sutrikimas

Nuolatinis depresinis sutrikimas arba distimija turi simptomų, kurie gali trukti mažiausiai dvejus metus. Tie, kurie kenčia nuo šio sutrikimo, gali patirti keletą didelės depresijos epizodų ir turėti švelnesnių simptomų.

3. Bipolinis sutrikimas

Dažniausiai nuo to kenčiantiems asmenims pasireiškia ūminės depresijos simptomai. Taigi gana sunku atskirti bipolinį sutrikimą nuo depresijos. Bipolinis sutrikimas – tai nuotaikos sutrikimas, dėl kurio keičiasi energija, nuotaika, koncentracija, veikla, užduočių atlikimas ir kt.

4. Psichinė depresija

Psichozinė depresija yra didžiosios depresijos porūšis, atsirandantis, kai sunki depresinė liga apima psichozės simptomus. Pavyzdžiui, tai gali būti haliucinacijos (pavyzdžiui, išgirsti balsą, sakantį, kad nesate geras ar nevertas), kliedesiai (intensyvus bevertiškumo, nesėkmės ar nusidėjimo jausmas) ar kitoks realybės lūžis.

Duomenys rodo, kad psichozinė depresija paveikia maždaug keturis iš tūkstančio asmenų. Būklės gali tapti sunkios ir gali prireikti hospitalizuoti. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad 25% pacientų, paguldytų į ligonines dėl depresijos, taip pat kenčia nuo psichozės.

5. Pogimdyminė depresija

Tai patiria moterys po nėštumo ir po gimdymo.

Jis taip pat vadinamas baby blues. Moterys po gimdymo patiria nuotaikos pokyčius. Šie nuotaikos pokyčiai atsiranda dėl hormoninio lygio koregavimo. Taip pat žinoma kaip pogimdyminė depresija, pogimdyminė depresija yra sunkesnė ir gali tęstis mėnesius ar net metus. Tai atsitinka ne dėl vienos priežasties. Moterys, išgyvenančios tokio tipo depresijos periodą, kuriam reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Nors pogimdyminės depresijos simptomai skiriasi kiekvienam žmogui, kai kurie simptomai išlieka pastovūs, pavyzdžiui, pyktis, kaltė, nuotaikos svyravimai, neramumas, apetito praradimas ir kt.

5. Didelis depresinis sutrikimas su sezoniniu modeliu

Žmonės taip pat pripažįsta tokio tipo depresiją kaip BAD arba sezoninį afektinį sutrikimą. Tai atsiranda, kai žiemą ar rudenį įvyksta sezoniniai pokyčiai, dėl kurių sumažėja dienos šviesa. Žmonės, gyvenantys šalyse, kuriose žiemos atšiaurios arba ilgos, dažniausiai kenčia nuo tokio tipo depresijos.

Depresijos priežastys

Šią būklę gali sukelti kelios priežastys. Tai gali būti dėl neišvengiamų aplinkybių arba biologinių problemų. Kai kurios dažniausios depresijos priežastys yra šios:

1. Hormoniniai pokyčiai:

Moterims tai gali atsirasti dėl hormoninių pokyčių. Šie hormonai yra estrogenai ir progesteronas. Tai gali atsirasti įvairiose situacijose, pvz., po gimdymo, menstruacinio ciklo, menopauzės, perimenopauzės ir kt. Visa tai gali padidinti riziką susirgti depresija.

2. Smegenų chemija

Cheminis disbalansas, kuris gali atsirasti įvairiose jūsų smegenų dalyse, taip pat gali sukelti depresiją. Toks disbalansas atsiranda tose dalyse, kurios valdo jūsų miegą, mintis, apetitą, nuotaiką ir elgesį.

3. Šeimos istorija

Jei jūsų šeimos nariai anksčiau sirgo depresija ar bet kokiu kitu nuotaikos sutrikimu, yra tikimybė, kad ja susirgsite ir jūs.

4. Vaikystės trauma

Tam tikri vaikystės įvykiai ar praeities traumos gali sukelti depresiją ir turėti įtakos jūsų kūno reakcijai į įvairias situacijas, tokias kaip stresas ar baimė.

5. Medicininės būklės

Tyrimai rodo, kad kai kurios sveikatos būklės gali sukelti depresiją. Pavyzdžiui, jei kas nors išgyvena sunkią sveikatos problemą, pvz., vėžį, širdies priepuolį ar insultą, jis gali patekti į depresijos būseną. Be to, kai kurios ligos, tokios kaip hipotirozė, Parkinsono liga ir kt., gali sukelti depresiją.

6. Stresas

Sunkūs ar įtempti gyvenimo įvykiai taip pat gali sukelti depresiją. Pavyzdžiui, stresinės situacijos, tokios kaip traumos, blogi santykiai, finansinės problemos, prievarta, rūpinimasis vyresnio amžiaus žmonėmis ar vaikais ar mylimo žmogaus netektis.

Depresijos rizikos veiksniai

Genetinė rizika: Jei jūsų šeimoje yra buvę…