Kasos vėžys – kas tai?

Kasa yra organas, esantis tarp skrandžio, kepenų ir žarnyno. Jis pagamintas iš dviejų tipų liaukų. Vieno tipo liaukos audinys gamina insuliną ir kitus hormonus. Kasos liaukų vėžys yra nedažnas vėžys. Jie vadinami įvairiais pavadinimais, priklausomai nuo konkretaus vėžio ląstelių tipo arba vėžio gaminamo hormono. Pavadinimai apima karcinoidinį naviką, salelių ląstelių karcinomą, insulinomą, gliukagonomą ir kt. Jie čia neaptariami dėl jų retumo. Kito tipo liaukos audinys gamina fermentus, kurie padeda virškinti maistą. Šios liaukos nuteka į kanalus, kurie savo ruožtu nuteka į plonąją žarną. Tai yra latakų ląstelės, kurios gali virsti vėžiu. Tai dažniau pasitaikantys kasos vėžiai, dažniausiai vadinami adenokarcinoma.

Kaip dažnas kasos vėžys?

Nors kasos vėžys yra dažnas Jungtinėse Valstijose ir yra trečia pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis, Singapūre kasos vėžys nėra toks dažnas.

Pradžios amžius

Sergamumas kasos vėžiu didėja su amžiumi. Didžioji dauguma pacientų yra nuo 50 iki 80 metų amžiaus.

Kasos vėžys – simptomai

Kasos vėžio simptomai paprastai yra neaiškūs ir nespecifiniai. Svorio netekimas yra vienas iš pirmųjų simptomų. Tačiau yra daug kitų medicininių ir nemedicininių svorio metimo priežasčių. Neretai vėlyvoje ligos stadijoje atsiranda pilvo skausmas. Kitas vėlyvas simptomas yra gelta arba akių baltymų pageltimas.

Kasos vėžys – priežastys ir rizikos veiksniai

Vienintelis žinomas rizikos veiksnys yra rūkymas. Nežinoma, kad diabetas padidina kasos vėžio riziką. Mitybos veiksniai, tokie kaip alkoholis ir riebalai, buvo susiję, bet kol kas neįrodyta, kad jie sukelia kasos vėžį.

Kasos vėžys – diagnozė

Ligos požymiai ir simptomai yra nespecifiniai. Jei įtariamas kasos vėžys, pirminis diagnostinis tyrimas būtų KT arba kompiuterinis pilvo skenavimas. KT gali aptikti bet kokią kasos masę, didesnę nei du centimetrai, 95 procentus laiko. Mažesnius vėžius sunkiau aptikti. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali vizualizuoti kasą ir kasos latakus. Tai gali būti ypač naudinga planuojant operaciją.

Kita dažnai atliekama procedūra yra endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP), kuri apima optinio pluošto taikiklį, kad būtų galima apžiūrėti skrandį ir plonąją žarną, į kurią nuteka kasos latakai. Tada į kasos latakus suleidžiami rentgeno dažai ir kasos rentgeno nuotraukos.

Tada galima vizualizuoti kasos latakų nelygumus. Šios procedūros metu taip pat galima paimti biopsiją iš mažų audinių gabalėlių. Jei pastebimas kanalų užsikimšimas, atliekant tą pačią procedūrą galima uždėti nedidelį plastikinį vamzdelį, vadinamą stentu, kad būtų galima apeiti bloką. Galimos šios procedūros komplikacijos yra kasos infekcija ir plonosios žarnos perforacija. Įdėtą stentą reikės keisti tris ar keturis kartus per mėnesį, nes stentą gali blokuoti įprastos kasos sekrecijos.

Kartais, kai negalima gauti biopsijos naudojant ERCP, atliekama perkutaninė kasos pažeidimo biopsija, siekiant gauti naviko audinį diagnozei nustatyti. Tai apima adatos įkišimą per pilvo sieną į kasą, vadovaujant KT arba ultragarsu.

Kasos vėžys – gydymas

Chirurgija ir toliau yra pasirinktas kasos vėžio gydymas. Deja, dauguma pacientų nėra kandidatai į gydomąją chirurgiją, nes diagnozuojama liga yra pažengusi. Net jei gydomoji operacija neįmanoma, operacijos metu atliekamos šuntavimo procedūros, skirtos su kasos vėžiu susijusiai geltai ir niežėjimui palengvinti, gali labai pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Radioterapija gali būti laikoma pirminiu gydymu, jei operacija neįmanoma. Esant tokiai situacijai, radioterapija gali sumažinti skausmą ir kartais gelta. Radioterapija taip pat gali būti laikoma papildomu gydymu po gydomosios operacijos, siekiant išvengti vėžio pasikartojimo.

Chemoterapija naudojama siekiant padidinti spindulinės terapijos veiksmingumą, ty kaip radiosensibilizatorius, arba kai kasos vėžys yra labai pažengęs, ty chirurgija ir radioterapija visai nesvarstoma. Chemoterapija gali pailginti paciento gyvenimą keliais mėnesiais. Dar svarbiau, kad chemoterapija sumažina skausmą kai kuriems pacientams, sergantiems pažengusiu kasos vėžiu.

Kasos vėžio prognozė

Net ir atliekant gydomąją operaciją, maždaug pusė pacientų, sergančių kasos adenokarcinoma, išgyvena nuo dvejų iki trejų metų. Tikimybė išgyventi iki penkerių metų po gydomosios operacijos yra apie 20 proc. Pacientams, sergantiems progresavusiu neoperuojamu kasos vėžiu, dauguma pacientų negyvena ilgiau nei vienerius metus.

Kasos vėžio DUK

Mano tėvas serga kasos vėžiu. Jam labai skauda pilvą. Ką galima padaryti?

Skausmo kontrolė yra labai svarbi pažengusio kasos vėžio gydymo dalis. Be geriamųjų skausmą malšinančių vaistų, tokių kaip NVNU (Ponstan®, Synflex® ir kiti iš tos pačios vaistų grupės) ir opioidų, tokių kaip kodeinas ir morfinas, gali būti skiriamos skausmą sukeliančio nervo slopinimo injekcijos, ty nervų blokada. Kitos priemonės yra radioterapija ir chemoterapija.

Mano mamai labai gelta nuo kasos vėžio. Ar tai pavojinga?

Gelta pati savaime nekelia pavojaus gyvybei. Gelta atsiranda dėl to, kad vėžys užblokuoja kasos latakus. Dėl užsikimšimo kasos infekcija yra dažnesnė, todėl gali prireikti antibiotikų. Gelta taip pat yra susijusi su vidutinio sunkumo ar stipriu odos niežuliu, kuris gali būti varginantis. Kartais gali padėti geriamieji vaistai. Probleminiam niežuliui palengvinti taip pat gali būti atliktas tam tikras užsikimšimo pašalinimas operacijos metu arba ERCP metu naudojant stentus.