Kiekvienas žmogus vienu ar kitu metu jautėsi liūdnas. Paprastai tai nutinka dėl nusivylimo, nusivylimo ar ko nors praradimo. Liūdna jaustis yra normalu. Laikas gydo, pakyla nuotaika ir žmonės toliau gyvena savo gyvenimą.

Tačiau kai kuriems žmonėms depresija gali būti tokia sunki, kad ji dominuoja jų gyvenime ir neleidžia susidoroti taip, kaip yra įpratę. Tokio laipsnio depresija yra liga ar sveikatos būklė ir ją reikia gydyti.

Depresijos paplitimas Singapūre

Depresija buvo vadinama „įprasta psichinės sveikatos problema“. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai įvertino depresiją kaip pagrindinę sergamumo besivystančiose šalyse priežastį kitame amžiuje.

Visą gyvenimą pasitaiko nuo 3% iki 6% ir dvigubai dažniau moterims nei vyrams. Žmonės nuo 20 iki 40 metų dažniausiai patiria depresiją, nors ji taip pat gali pasireikšti vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms. Tyrimai parodė, kad tai dar dažniau pasitaiko žmonėms, kurių šeimoje yra buvę depresijos atvejų.

Depresijos simptomai

Toliau pateikiami dažniausiai pasitaikantys depresijos simptomai. Jei dvi savaites ar ilgiau jaučiate penkis ar daugiau šių simptomų, greičiausiai esate prislėgtas.

• Nuolatinis liūdesys, nusilpęs ar niūrus jausmas
• Prarandamas susidomėjimas anksčiau mėgta veikla, pvz., bendravimas su draugais ir šeima, didžiąją dienos dalį, beveik kiekvieną dieną
• Apetito praradimas ir svorio kritimas
• Nemiga arba miegas daugiau nei įprastai
• Lengviau jautiesi neramus ir susijaudinęs
• Jaučiasi pavargęs ir turi mažai energijos
• Negali susikaupti ir aiškiai mąstyti, todėl tampa neryžtingas
• Nevertiškumo ir kaltės jausmas
• Pasikartojančios mintys apie mirtį

Susijęs:

Kaip atpažinti depresiją ir su ja kovoti

Depresijos priežastys

Kai kurios depresijos rūšys pasireiškia šeimose. Paveldimi arba genetiniai veiksniai yra rizikos veiksniai. Atrodo, kad kai kuriose šeimose didžioji depresija pasireiškia karta iš kartos.

Tyrimai taip pat pasiūlė kai kuriuos biologinius depresijos komponentus. Tai gali būti susijusi su per mažai arba per daug cheminių medžiagų smegenyse. Kai kurie vaistai turi nuotaiką keičiančių savybių. Antidepresantai veikia keisdami ir normalizuodami smegenų biocheminį disbalansą.

Įtempti gyvenimo įvykiai, tokie kaip darbo netekimas, išėjimas į pensiją, skyrybos, mylimo žmogaus mirtis ar persikėlimas į naują namą, gali sukelti depresiją. Socialinės aplinkybės taip pat turi įtakos. Jei esame vieni, turime mažai draugų arba jų neturime arba kenčiame nuo lėtinių sveikatos problemų, galime būti labiau pažeidžiami depresijos.

Žmonės, sergantys gyvybei pavojinga ar ilgalaike fizine liga, pvz., vėžiu, insultu, artritu ar širdies liga, taip pat yra labiau pažeidžiami klinikinės depresijos.

Asmenybė taip pat gali turėti įtakos depresijos vystymuisi. Kai kurie iš mūsų yra labiau pažeidžiami nei kiti dėl individualios sudėties ar ankstyvos gyvenimo patirties.

Labai dažnai depresijos atsiradimas yra susijęs su genetinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių deriniu.

Geros naujienos yra tai, kad nepaisant depresijos priežasties ar formos, depresija yra išgydoma.

Susijęs:

Susidoroti su netektimi

Depresijos gydymas

Depresija yra labai išgydoma. Kai klinikinė depresija atpažįstama ir gydoma, žmogaus gyvenimo kokybė gali labai pagerėti.

Gydymas susideda iš vaistų (vaistų nuo depresijos) ir nemedikamentinio gydymo. Paprastai geriausias yra kombinuotas gydymas: vaistai, padedantys palyginti greitą palengvėjimą, o psichoterapija – išmokti veiksmingesnių būdų susidoroti su gyvenimo įtampomis.

Vaistai nuo depresijos

Vaistai skiriami atsižvelgiant į kiekvieno asmens simptomus, todėl nėra vieno tipo antidepresantų. Kai kurie depresija sergantys žmonės geriau reaguoja į vieną vaistą nei į kitą. Naudojant daugumą šių vaistų, pagerėjimas nėra iš karto. Kol pokyčiai įvyksta, praeina nuo vienos iki trijų savaičių.

Kai kurie simptomai susilpnėja gydymo pradžioje, kiti – vėliau. Pavyzdžiui, energijos lygis arba miego ir valgymo įpročiai gali pagerėti prieš pakylant prislėgtai nuotaikai. Vaistus reikia vartoti 6–12 mėnesių (ar ilgiau), kaip nurodyta, kad vaistai veiktų. Tiems, kurie patyrė keletą depresijos priepuolių, ilgalaikis gydymas vaistais yra veiksmingiausia priemonė užkirsti kelią daugiau epizodų.

Nors visi vaistai nuo depresijos yra vienodai veiksmingi, jie turi skirtingą šalutinį poveikį. Dažniausiai depresijai gydyti naudojami tricikliai, monoaminooksidazės inhibitoriai, ličio ir selektyvūs serotonino inhibitoriai (SSRI).

Būkite kantrūs, kai vartojate vaistus. Antidepresantai nepradeda veikti tą dieną, kai juos vartojate, tačiau jūsų nuotaika pagerės po vienos ar dviejų savaičių. Pirmąją dieną galite pastebėti kai kuriuos pagerėjimus, ypač miegodami, ir jausitės mažiau įsitempę ir nerimastingi. Tokie vaistai nuo depresijos nesukelia priklausomybės.

Galite valgyti įprastą maistą (jei ne, tai pasakys gydytojas). Vaistai yra suderinami su skausmą malšinančiais vaistais, antibiotikais ir kontraceptikais. Tačiau turėtumėte vengti alkoholio, nes kartu vartojami vaistai ir alkoholis gali jus pernelyg mieguisti.

Nenutraukite vaisto vartojimo, kai pradėsite jaustis geriau, nes vėl galite susirgti depresija. Turėtumėte tai aptarti su gydytoju ir leisti jam patarti, kada nutraukti.

Kaip ir visi vaistai, antidepresantai turi tam tikrą šalutinį poveikį, nors dažniausiai jie būna lengvi ir linkę išnykti tęsiant gydymą.

Kai kurie antidepresantų šalutiniai poveikiai:

• Sausa burna
• Vidurių užkietėjimas
• Galvos svaigimas
• Mieguistumas
• Pykinimas ir diskomfortas skrandyje

Nemedikamentinė depresijos terapija

Psichoterapija

Psichoterapija gali būti apibrėžiama kaip „psichologinis gydymas užmezgant ryšį tarp terapeuto ir paciento, siekiant palengvinti simptomus ir ištaisyti nesveiko elgesio modelius“. Svarbiausia yra valdyti santykius, o tam reikia mokymų ir patirties.

Depresija sergantis žmogus gauna terapiją kalbėdamasis su terapeutu, o ne pasikliaujant vien vaistais depresijai gydyti. Apmokytas ir patyręs terapeutas gali suteikti saugią platformą depresija sergančiam žmogui spręsti savo problemas per oficialią psichoterapiją. Yra įvairių psichoterapijų, kurios gali būti pritaikytos pagal individualius poreikius.

Norėdami susitarti dėl vizito pas gydytoją, skambinkite telefonu 6389 2200.

Pratimas

Pratimai ne tik pagerina jūsų sveikatą, bet ir suteikia pasiekimo jausmą. Mankštos metu išsiskiria endorfinai („geros savijautos“ hormonai), o tai gali pakelti nuotaiką.

Atsipalaidavimo terapija

Tai apima gilaus kvėpavimo pratimus ir laipsnišką raumenų atpalaidavimą.

Palaikymo grupės

Paramos grupės siūlo bendravimą ir jūs iš pirmų lūpų išgirsite pasakojimus apie tai, kaip kiti, sergantys depresija, išmoko susidoroti. Šiuo metu Singapūro psichikos sveikatos asociacija (SAMH), Psichikos sveikatos institutas (IMH) ir IMH elgesio medicinos klinika vykdo paramos grupes. IMH grupė yra psichoedukacinė grupė, ty mokomasi apie depresinę ligą ir įveikos būdus.

Elektrokonvulsinė terapija (ECT)

ECT skirtas tiems, kurie serga sunkia depresija, kurie nereagavo į gydymą arba yra linkę į savižudybę. Tai apima lengvą bendrą anesteziją ir elektros srovės praleidimą per smegenis keletą sekundžių. Visa procedūra trunka tik apie 15 minučių, o pacientas tik žino, kad užmigo.

Savipagalba žmonėms, sergantiems depresija

• Nepilstykite dalykų. Pabandykite pasikalbėti su artimu žmogumi. Tai padeda gerai išsiverkti ir viską išsikalbėti.
• Nekelkite sau nerealių ar sunkių tikslų. Daryk ką gali.
• Darykite ką nors – užsiimkite lengva veikla arba išeikite iš namų pasportuoti ir pakvėpuoti grynu oru. Tai padeda atitraukti mintis nuo dalykų.

• Valgykite subalansuotą mitybą net tada, kai nesinori valgyti.

• Nepaskandinkite savo sielvarto alkoholyje. Alkoholis slegia nuotaiką. Tai gali padėti nedelsiant, bet tai laikina. Galų gale būsite labiau prislėgti. Tai taip pat kenkia jūsų sveikatai.
• Nenusiminkite, priminkite sau, kad daugelis kitų žmonių sirgo depresija ir tapo geresni. Galų gale jūs išeisite iš to, kaip ir jie.

Gyvenimas su depresija sergančiais žmonėmis

• Nukreipkite jį į gydytoją, kad jis galėtų diagnozuoti ir gydyti.
• Siūlykite emocinę paramą. Skirkite laiko ir paskatinkite jį atsiverti. Pasiūlykite klausytis.
• Skatinkite jį tęsti gydymą. Įtikinkite jį, kad jis pasveiks.
• Jei depresija sergantis žmogus minėjo, kad nenori…