Šiuolaikiniame pasaulyje pasitikime efektyvumu, konkurencingumu ir tobulumu, todėl streso lygis didėja. Mes susiduriame su stresinėmis situacijomis, nesvarbu, kuria kryptimi kreipiamės.

Be to, pandemijų, karo, nusikaltimų, problemų darbe ar mokykloje ir buities sunkumų sukelta įtampa, nemalonumai ir susierzinimas dažnai išbando mūsų toleranciją ir kantrybę. Todėl reikia tinkamai įvertinti mūsų psichinę ir fizinę sveikatą.

Daugumai žmonių stresas tiesiogiai veikia svorį. Dėl to daugelis žmonių patiria netyčinį svorio kritimą, kurį paprastai gali sukelti stresas. Tačiau tai nėra sveikas būdas numesti svorio, nes ilgalaikės streso pasekmės žmogaus organizmui yra labai rimtos ir žalingos. Todėl labai svarbu stebėti savo svorio kritimą, jei jį sukėlė stresas.

Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip dėl streso mesti svorį, kodėl tai nėra sveika ir kaip kovoti su streso sukeltu svorio metimu.

Streso ir jo neigiamo poveikio supratimas

Stresas yra emocinio ar fizinio krūvio būsena. Bet kokia aplinkybė ar mintis, sukelianti susierzinimą, įniršį ar nerimą, gali sukelti stresą. Kartais stresas yra naudingas, nes jis gali padėti laikytis termino arba priversti sunkiai dirbti. Jūsų kūnas reaguoja į iššūkį ar poreikį ūminiu ir lėtiniu stresu, turinčiu įtakos jūsų gyvenimo būdo pasirinkimams ir vidiniams biologiniams procesams.

Pripažinimas, kad stresas gali sukelti rimtų ligų, buvo karšta tyrimų tema, nes jis veikia svorį įvairiais lygmenimis. Nors stresas daugeliui žmonių sukelia galvos skausmą, netinkamą mitybą ir miego ciklų sutrikimus, jis turi blogesnių pasekmių, tokių kaip nepaaiškinamas svorio kritimas. Tačiau streso įtaka svoriui kiekvienam žmogui skiriasi, atsižvelgiant į jų įpročius. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės numeta svorio dėl streso sukelto apetito praradimo, kiti priauga dėl streso sukelto persivalgymo.

„HealthifyMe“ pastaba

Stresas nėra sveikas būdas sumažinti kūno svorį, nes jis rimtai veikia jūsų psichinę ir fizinę savijautą. Tai gali sutrikdyti vidinę organizmo veiklą. Be to, turėtumėte žinoti, kad streso įtaka svoriui gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ir keistis atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus aplinkybes.

4 žalingi būdai, kaip stresas gali pakenkti jūsų svoriui

Svorio mažėjimas dėl streso daugiausia susijęs su streso sukeltu apetito sumažėjimu, hormoniniais pokyčiais, nerviniais kūno judesiais arba medžiagų apykaitos veiksniais, tokiais kaip kortizolio gamyba ir virškinimo trakto sutrikimai.

Hormonų pusiausvyros pokyčiai

Jūsų kūnas ruošiasi „ūmiam streso atsakui“, gamindamas hormonus, tokius kaip adrenalinas. Remiantis tyrimais, adrenalinas gali sumažinti jūsų norą valgyti ir tuo pačiu paruošti jūsų kūną įtemptai veiklai.

Taip yra dėl to, kad neurologinė sistema liepia virš inkstų esančioms antinksčiams pradėti „kovok arba bėk“ reakciją. Ši padidėjusi psichinė būsena akimirksniu slopina apetitą. Tačiau šis adrenalino antplūdis trunka neilgai, o netrukus pajusite nuovargį ir tęsiasi tas pats užburtas ratas.

Apetito mažinimas

Stresas gali išmesti jūsų mitybos įpročius. Tai ragina perimti netinkamus mitybos įpročius stresinėse situacijose ir sumažėjus apetitui dėl hormoninių pokyčių.

Kai patirsite daug streso, gali būti, kad nesugebėsite aiškiai mąstyti. Dėl to galite praleisti maistą arba valgyti mažai arba nieko nevalgyti, o tai neigiamai paveiks jūsų mitybos įpročius. Patirdami stresą galite net nejausti alkio arba pamiršti valgyti. Šie kintamieji kartu lemia nesveiką svorio mažėjimą.

Virškinimo trakto sutrikimas

Stresas keičia jūsų medžiagų apykaitą, o tai lemia svorio mažėjimą. Be to, jis trukdo smegenų gebėjimui bendrauti su virškinimo trakto (GI) sistema, todėl GI simptomai tampa labiau pastebimi.

Daugelį GI simptomų, įskaitant pykinimą, dujas, viduriavimą, pilvo skausmą, pilvo pūtimą ir rijimo pasunkėjimą, gali sukelti stresas. Šie požymiai gali turėti įtakos žmogaus valgymo įpročiams ir dėl to numesti svorio.

Ekstremalus svorio metimas

Jūsų kūnas degina kalorijas per fizinį aktyvumą, kai naudojatės treniruotėmis, kad susidorotumėte su stresu. Vadinasi, tai gali sukelti svorio netekimą.

Kai kurie žmonės stresą atpalaiduoja užsiimdami sunkia fizine veikla. Pratimų sukeltas endorfinų antplūdis gali padėti jaustis mažiau įtemptas, tačiau per didelis fizinis aktyvumas gali sukelti nenumatytą svorio kritimą.

Žmonės, patiriantys stresą, yra linkę į nevalingus judesius, tokius kaip bakstelėjimas kojomis ir judėjimas, net nesuvokdami, ką daro. Viena nauja teorija yra ta, kad mažai mankštinantis pakankamai dažnai, gali sudeginti kalorijas, nes intensyviai mankštinatės rečiau. Pavyzdžiui, aštuonios valandos intensyvaus trinktelėjimo kojomis biure dėl streso gali prilygti vienai treniruotei sporto salėje.

„HealthifyMe“ pastaba

Apetito praradimas dažniausiai yra ūmaus streso pasekmė. Priešingai, lėtinis stresas gali būti siejamas su gyvenimo būdo pokyčiais (maisto vartojimo sumažėjimu). Virškinimo trakto sutrikimai, nervingi kūno judesiai, mankšta ir hormonų pokyčiai taip pat gali sukelti netikėtą svorio kritimą. Nors svorio metimas atrodo kaip streso „nauda“, sunkūs streso padariniai jūsų kūnui yra pernelyg rimti, kad būtų galima ignoruoti. Todėl, jei krentate svorio ir patiriate didelį stresą, turite kreiptis pagalbos. Tai atsižvelgia į jūsų bendrą sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.

Streso sukelto svorio metimo prevencija

Svarbu pažymėti, kad kai viskas nurimsta ūmaus streso metu, jūsų kūnas paprastai grįžta į normalią veiklą, o apetitas grįžta. Tačiau tai dažniausiai nebūna esant lėtiniam stresui. Todėl ilgainiui priėmus tokius įpročius, kaip pirmiau minėti, norint valdyti stresą, galima žymiai padidinti kūno svorio ir bendros sveikatos kontrolę.

Pirmenybė teikiama maistui

Jei stresas neigiamai paveikė jūsų mitybos įpročius, galite švelniai grįžti prie režimo. Norint kovoti su su stresu susijusiu svorio metimu, gali prireikti išlaikyti reguliarų valgymo būdą.

Stenkitės nepraleisti valgymų ir nustatyti priminimus valgio metu arba priversti partnerį, draugą ar šeimos narį priversti jus atsakyti už valgio praleidimą. Patariame valgyti porcijomis maistingo maisto, o ne visiškai praleisti valgį.

Mankšta/Joga

Mankšta yra puikus būdas išlaisvinti endorfinus ir sumažinti stresą. Tačiau, jei nuspręsite mankštintis norėdami įveikti stresą, turite valgyti pakankamai prieš ir po treniruotės ir mankštintis ne ilgiau kaip 60 minučių per dieną, kad išvengtumėte per didelio mankštos. Be to, tai užtikrins, kad netyčia nenumesite per daug svorio.

Linksma fizinė veikla lauke

Jei jums atrodo, kad sporto salėje nuobodu, galite pabandyti užsiimti įvairia kita fizine veikla, kad sumažintumėte stresą. Stovyklavimas, žygiai pėsčiomis, važiavimas dviračiu ir šokiai yra kai kurios veiklos, kurios išskiria endorfinus, pakelia nuotaiką ir yra linksmos bei įtraukiančios.

Pagerinkite savo proto erdvę

Galite valdyti stresą tiesiog pagerindami savo proto erdvę. Pavyzdžiui, reguliariai miegokite, medituokite ar atlikite kvėpavimo pratimus, kad nusiramintumėte, kai jaučiatės priblokšti.

Sumažinti Izoliaciją

Kai kuriems žmonėms naudinga pasikalbėti su kitais žmonėmis, kad pašalintų stresą. Pokalbis su draugais, šeima ar terapeutu apie tai, kas verčia jausti stresą, gali suteikti išeities. Tai gali padėti išsakyti savo vidinius jausmus ir padėti jums gauti patarimų, kaip susitvarkyti su tuo, kas jus neramina.

Kai suvokiate, kad dėl streso numetate svorio, o streso mažinimo taktika neveikia, patartina pasitarti su gydytoju arba sveikatos treneriu.

Be to, tarkime, kad dažnai nukrenta nenumatytas svoris. Tokiu atveju turėtumėte kreiptis į gydytoją, nes tai gali rodyti sunkesnę būklę. Jūsų specialistas gali nustatyti tokio svorio kritimo priežastis ir pasiūlyti tinkamas medicinines intervencijas.

Išvada

Svorio metimas ir stresas yra tarpusavyje susiję. Netyčinis svorio kritimas, atsirandantis dėl streso, yra nepageidautinas ir gali pakenkti jūsų sveikatai.

Svorio netekimas, susijęs su stresu, yra dažnas reiškinys, nesvarbu, ar tai būtų valgio praleidimas, virškinimo problemų ar intensyvių pratimų kaip įveikimo būdas.

Yra keletas savipagalbos būdų, kuriais galite sumažinti stresą. Galite išvengti su stresu susijusio svorio metimo, sukurdami paramos tinklą, mokydamiesi valdyti stresą per meditaciją ir reguliariai valgydami maistingus patiekalus. Turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei negalite suvaldyti streso arba patiriate nuolatinį…