Raudonos daržovės: kiek jos sveikos?

Raudonieji pipirai, pomidorai, raudonieji kopūstai, burokėliai turi kažką bendro; jie visi patenka į raudonas daržoves. Raudonos daržovės įgauna spalvą iš pigmentų, tokių kaip likopenas ir antocianinas. Jie taip pat yra stiprūs antioksidantai.

Be to, juose yra maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas A ir vitaminas C. Be to, juose yra būtinų mineralų ir skaidulų. Taigi jie yra gyvybiškai svarbūs bendrai gerai sveikatai.

Kas yra raudonos daržovės?

Raudonos daržovės yra pomidorai, raudonieji svogūnai, burokėliai, raudonieji pipirai ir raudonieji kopūstai. Fitonutrientai, suteikiantys jiems raudoną spalvą, turi didelę naudą sveikatai. Juose taip pat yra skaidulų, vitaminų A, C ir mineralų. Tai gali būti jums naudinga įvairiais būdais. Giliai tamsi daržovių spalva rodo, kad yra fitonutrientų. Šios maistinės medžiagos padeda sustiprinti jūsų imunitetą. Jie taip pat gali užkirsti kelią vėžiui, nutukimui, lėtinėms ligoms ir dar daugiau.

Likopenas, raudonose daržovėse esantis antioksidantas, galintis užkirsti kelią širdies ligoms ir vėžiui. Tai taip pat gali padėti išvengti įvairių infekcinių ligų. Pavyzdžiui, apsaugo nuo akių infekcijų, neryškaus matymo, odos bėrimų ir pan. Pomidorai, burokėliai ir raudonieji kopūstai yra pilni likopeno. Kitas antioksidantas, vadinamas kvercetinu, padedantis išvengti gripo simptomų ir alergijų.

Raudonos daržovės yra puikus maistinių medžiagų šaltinis. Taigi užpildykite savo lėkštę šiomis daržovėmis. Jie gali padėti subalansuoti mitybą ir taip pat suteikti keletą privalumų. Panagrinėkime keletą raudonų daržovių ir jų naudą sveikatai.

1. Burokas

Tyrimai rodo, kad burokėliai yra daržovės, turinčios didžiausią antioksidantų kiekį. Todėl jie gali apsaugoti mūsų ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Taigi jie užkerta kelią tokioms ligoms kaip vėžys. Be to, jie turi didelę maistinę vertę. Juose gausu būtinų mineralų ir vitaminų. Be to, burokėliuose gausu kalio, folio rūgšties ir skaidulų. Juose taip pat yra vitamino C ir nitratų.

Burokėlių maistinė vertė

100 gramų virtų burokėlių yra:

  • Kalorijos: 44 kcal
  • Baltymai: 1,7 g
  • Riebalai: 0,2 g
  • Angliavandeniai: 10 g
  • Skaidulos: 2 g

Juose taip pat yra pakankamai folio rūgšties, vitamino C, B ir geležies.

Burokėlių nauda sveikatai

Burokėliuose yra daug folio rūgšties, kuri vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį augimui ir bendrai sveikatai. Foliatas yra būtinas DNR ir RNR susidarymui. Be to, jie taip pat yra labai svarbūs hemoglobino sintezei, nes hemoglobinas yra deguonį pernešantis pigmentas kraujyje. Be to, folio trūkumas gali sukelti daugybę ligų, tokių kaip anemija, dusulys, galvos svaigimas ir kt.

Antocianinai ir betalainai yra burokėliuose esantys antioksidantai. Šie antioksidantai apsaugo nuo oksidacinio streso ląstelėse. Jie tai daro neleisdami laisviesiems radikalams pažeisti mūsų ląsteles. Todėl jie padeda išvengti daugelio ligų. Ar tai būtų infekcijos, uždegimai ar nutukimas. Be to, žinoma, kad antioksidantai apsaugo nuo širdies ligų, vėžio ir diabeto.

Burokėliuose taip pat yra mangano ir vario, kurie yra gyvybiškai svarbūs mineralai kaulų ląstelėms ir neuromediatoriams sintetinti. Taigi jis yra būtinas smegenų ir kaulų sveikatai. Juose taip pat yra daug nitratų. Šie nitratai padeda išplėsti kraujagysles. Tai reiškia, kad jie padeda išplėsti širdies arterijas. Tai padeda sklandžiai tekėti kraujui per širdį. Tyrimai rodo, kad nitratai gali palaikyti optimalų kraujospūdį.

2. Raudonasis kopūstas

Antocianinai, esantys kopūstuose, suteikia jiems raudoną spalvą. Šie antioksidantai apsaugo jus nuo smegenų ligų, vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų. Be to, kopūstuose gausu vitaminų ir mineralų. Be to, yra skaidulų, kalio ir mangano.

Raudonųjų kopūstų maistinė vertė

100 gramų garuose virtų arba virtų raudonųjų kopūstų yra:

  • Energija: 12 kcal
  • Baltymai: 0,6 g
  • Riebalai: 0,2g
  • maistinės skaidulos: 1,8g
  • Angliavandeniai: 1,8 g

Juose taip pat yra nemažai folio rūgšties, vitamino C, K ir kalio.

Raudonųjų kopūstų nauda sveikatai

Raudonuose kopūstuose gausu vitamino K. Jis reikalingas kraujo krešėjimui. Taigi jis apsaugo nuo kraujavimo sutrikimų. Be to, jis taip pat gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir oksidacinį stresą kūno ląstelėse.

Kalcio, magnio ir cinko yra nedideli kiekiai. Jie būtini kaulų augimui. Jame taip pat yra pakankamai skaidulų. Pluoštas padeda pagerinti virškinimą. Taip pat ilgiau jaučiatės sotūs. Taigi jis apsaugo nuo persivalgymo ar nesveiko persivalgymo ir padeda kontroliuoti svorį.

Raudonuose kopūstuose taip pat yra sulforafano. Jis turi priešuždegiminių savybių. Todėl jis apsaugo nuo uždegiminių ligų, tokių kaip artritas, osteoporozė ir kt.

3. Pomidorai

Pomidoruose gausu likopeno – antioksidanto. Tai suteikia pomidorams ryškiai raudoną spalvą. 95% pomidorų sudaro vanduo, o kituose 5% yra būtinų mineralų ir vitaminų. Taip pat yra kalio, vitaminų B ir E.

Pomidorų maistinė vertė

Pagal USDA 100 gramų žalių pomidorų yra:

  • Kalorijos: 18 kcal
  • Angliavandeniai: 3,9 g
  • Skaidulos: 1,2g
  • Riebalai: 0,2g
  • Baltymai: 0,9 g

Pomidorų nauda sveikatai

Pomidoruose esantis likopenas padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau nesveikų riebalų perteklius gali blokuoti arterijas. Dėl to sutrinka kraujotaka. Dėl to padidėja kraujospūdis. Galų gale tai gali sukelti insultą.

Likopenas taip pat slopina oksidacinį stresą. Dėl to jis apsaugo nuo kaulų, raumenų, odos ir nervų uždegimų. Todėl išvengiama kaulų sutrikimų. Taip pat skatina kolageno skaidulų susidarymą odoje. Dėl to jis padeda išlaikyti odos stangrumą. Be to, apsaugo nuo odos raukšlių susidarymo. Tai taip pat apsaugo nuo odos spalvos pasikeitimo.

Vėžys gali atsirasti dėl radikalių ląstelių pažeidimo. Pomidoruose esantys antioksidantai padeda sumažinti ląstelių pažeidimus. Tai padeda išvengti vėžio. Tyrimai rodo, kad likopenas padeda sumažinti plaučių, skrandžio ir odos vėžio riziką. Pomidoruose taip pat yra pigmento karotinoido. Jis turi antikancerogeninių savybių. Tai reiškia, kad jis gali padėti slopinti vėžį. Tai taip pat apsaugo nuo vėžio augimo ar plitimo. Karotinoidai gali būti veiksmingi nuo krūties vėžio.

4. Raudonoji paprika

Raudonosios paprikos yra vienas didžiausių vitamino C šaltinių. Juose yra vitamino A ir B komplekso. Be to, juose taip pat yra antioksidantų ir skaidulų. Todėl jie apsaugo jūsų organizmą nuo įvairių ligų.

Raudonųjų pipirų maistinė vertė

100 gramų raudonųjų paprikų yra:

  • Kalorijos: 39 kcal
  • Riebalai: 0,5 g
  • Angliavandeniai: 9 g
  • Skaidulos: 3,1 g
  • Baltymai: 1,5 g

Juose taip pat yra nemažai vitaminų C ir B.

Raudonųjų pipirų nauda sveikatai

Raudonosiose paprikose yra daug vitamino A, kuris yra gyvybiškai svarbus regėjimui. Tai padeda pagerinti regėjimą. Juose taip pat yra daug antioksidantų, kurie apsaugo nuo įvairių ligų, nuo infekcijų iki vėžio. Pavyzdžiui, likopenas, raudonųjų paprikų antioksidantas, gali užkirsti kelią plaučių ir prostatos vėžiui.

Raudonojoje paprikoje yra daug vitamino A, C ir likopeno. Vitaminas C padeda stiprinti imunitetą, o visų trijų junginių bendras poveikis užtikrina bendrą sveikatą.

Raudonosios paprikos taip pat gali padėti numesti svorio, nes jose yra pakankamai skaidulų, kurios padeda atitolinti alkį. Todėl tai gali sumažinti potraukį maistui ir besaikį valgymą.

5. Raudonieji svogūnai

Svogūnai yra vienas geriausių antioksidantų šaltinių. Tyrimai rodo, kad svogūnuose yra flavonoidų, antioksidantų. Kaip žinome, antioksidantai gali užkirsti kelią oksidacinei žalai ląstelėse. Dėl to raudonieji svogūnai gali užkirsti kelią daugeliui ligų, tokių kaip vėžys, diabetas, nutukimas, širdies ligos ir kt. Juose taip pat yra antocianinų. Tai antioksidantas ir spalvą suteikiantis pigmentas svogūnams.

Raudonųjų svogūnų maistinė vertė

100 gramų svogūnų yra:

  • Kalorijos: 40 kcal
  • Angliavandeniai: 9,3 g
  • Skaidulos: 1,7 g
  • Riebalai: 0,1 g
  • Baltymai: 1,1 g

Raudonųjų svogūnų nauda sveikatai

Vienas iš stipriausių svogūnuose esančių antioksidantų yra kvercetinas. Tai apsaugo nuo uždegimo. Be to, tai stiprina jūsų imunitetą. Svogūnai taip pat pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Dėl to jis padeda užkirsti kelią įvairių mikrobų augimui. Svogūnuose yra fruktooligosacharidų – prebiotinės medžiagos. Dėl to svogūnai skatina sveikų mikroorganizmų vystymąsi žarnyne. Jie padeda virškinimo procesui. Prebiotikai lieka nesuvirškinti ir maitina naudingąsias bakterijas. Šių sveikų mikrobų trūkumas gali sukelti daugybę ligų. Tai apima diabetą, depresiją, žarnyno vėžį ir kt.

Svogūnuose yra sieros junginio, pavadinto Onionin. Jis gali turėti priešnavikinių savybių. Tyrimas rodo, kad jis gali užkirsti kelią kiaušidžių ir plaučių vėžio augimui. Svogūnuose esantys antioksidantai yra fisetinas ir kvercetinas, kurie taip pat padeda užkirsti kelią naviko augimui.

Raudonųjų daržovių įtraukimo į savo racioną būdai

Dauguma…