Karščiavimas yra normali fiziologinė reakcija į ligą, kuri palengvina ir pagreitina sveikimą. Būklė yra dažna mažiems vaikams, dažnai yra gerybinė ir praeina savaime. Tačiau, kadangi vaikų karščiavimas gali būti susijęs su padidėjusiu vaikų sergamumu, jis dažnai kelia susirūpinimą tėvams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, todėl yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių vaikai kreipiasi į gydytoją. Daugeliu atvejų karščiavimas yra savaime praeinančios virusinės infekcijos simptomas. Tačiau jis taip pat gali būti susijęs su sunkiomis bakterinėmis infekcijomis, tokiomis kaip meningitas ir pneumonija, ir kitomis neinfekcinėmis ligomis, tokiomis kaip Kawasaki liga ir piktybiniai navikai. Todėl sveikatos priežiūros specialistams svarbu nustatyti pagrindinę sunkią ligą, sukeliančią karščiavimą, ir atpažinti vaikus, turinčius gyvybei pavojingų požymių ir tuos, kuriems gresia rimta liga, kad būtų galima laiku įsikišti ir tinkamai nukreipti. Dažniausios karščiavimo priežastys mažiems vaikams, kurie kreipiasi į KK Moterų ir vaikų ligoninės Vaikų skubios pagalbos skyrių virusinės karštligės, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir gastroenteritas.
Susiję: KarščiavimasKą daryti karščiuojančiam vaikui?
Vaikų karščiavimo klinikinio įvertinimo ir valdymo gairės
Nustatykite karščiavimo simptomus ir gydykite tiesioginius gyvybei pavojingus simptomus
Būkite budrūs dėl tokių požymių kaip kvėpavimo takų, kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimas ir sumažėjęs sąmonės lygis.
Atlikite išsamų istorijos rinkimą ir sistemingą tyrimą
Stabilizavus vaiko karščiavimą, reikia nuodugniai surinkti anamnezę ir sistemingai ištirti karščiavimo priežastį ir įvertinti vaiko rimtos ligos riziką. Labai svarbu išmatuoti ir užregistruoti vaiko gyvybinius požymius, pvz. temperatūra, širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimo dažnis ir kapiliarų papildymo laikas. Taip pat reikia įvertinti dehidratacijos požymius, tokius kaip pailgėjęs kapiliarų prisipildymo laikas, nenormalus odos turgoras, nenormalus kvėpavimas, silpnas pulsas ir vėsios galūnės.
Nustatyti ir gydyti požymius, rodančius konkrečias ligas (1 lentelė)
1 LENTELĖ. SAVYBĖS, SUSIJUSIOS SU KARŠČIU
TAI RODYJA KONKREČIAS LIGAS

Į DIAGNOSTIKĄ BŪTINA SVARSTYTI

SAVYBĖS, SUSIJUSIOS SU KARŠČIU

Meningokokinė
liga
Neblanšuojantis bėrimas, ypač esant vienam ar daugiau
šios savybės: blogai atrodantys vaikų pažeidimai, kurių skersmuo didesnis nei 2 mm (purpura), kapiliarų prisipildymo laikas ≥ 3 sekundes, sprando standumas
Kawasaki liga Karščiavimas ilgiau nei penkias dienas ir mažiausiai keturias
Šios savybės: dvišalė junginės injekcija, gleivinės pakitimas galūnių pakitimas polimorfinė bėrimas gimdos kaklelio limfadenopatija
Bakterinis meningitas Kaklo sustingimas Išsipūtęs fontanelis kūdikiams Sumažėjęs sąmonės lygis Konvulsinė epilepsinė būklė
Herpes simplex
encefalitas, židininiai neurologiniai požymiai, židinio priepuoliai, sumažėjęs sąmonės lygis
Septinis artritas Galūnių ar sąnarių patinimas Vengti naudoti galūnę arba nekelti ant jos svorio
PneumonijaTachipnėja

> 60 įkvėpimų/min., amžius 0–5 mėn.;

> 50 įkvėpimų/min., amžius 6–12 mėn.;

> 40 įkvėpimų/min., amžius vyresnis nei 12 mėnesių Traškėjimas krūtinėje Nosies išsiplėtimasKrūtinės įtraukimas Cianozė Deguonies prisotinimas ≤95 %
Šlapimo takų infekcija
Vėmimas Blogas maitinimas Letargija Dirglumas Pilvo skausmas ar jautrumas Šlapinimosi dažnis arba dizurija „Vaikai, kurių požymiai rodo mažą susirgimo riziką, gali būti prižiūrimi namuose, tačiau svarbu diagnozuoti ir tinkamai gydyti pagrindinę karščiavimo priežastį.”
Įvertinkite karščiuojančių mažų vaikų sunkios ligos riziką (2 lentelė)
2 LENTELĖ. ESOFORŲ SISTEMA, SKIRTA VERTINTI
JAUNESNI NEI PENKI METŲ VAIKAMS SUNMI LIGOS

YPATYBĖ

ŽEMA RIZIKA

TARPINĖ RIZIKA

DIDELĖ RIZIKA

Spalva (odos,
lūpos arba liežuvis) Normali spalva
Blyškumas, apie kurį pranešė tėvai arba globėjai. Blyški/marga/peleninė/mėlyna
Veikla įprastai reaguoja į socialinius signalus Turinys / šypsenos nemiega arba greitai atsibunda Stiprus normalus verksmas / neverkia Normaliai nereaguoja į socialinius signalusNėra šypsenos
Atsibunda tik ilgai stimuliuojant Sumažėjęs aktyvumas Jokio atsako į socialinius signalus Sveikatos priežiūros specialistui atrodo blogaiNepabunda arba pabudęs nebūna Silpnas, garsus arba nuolatinis verksmas
Kvėpavimas Nosies uždegimas Tachipnėja – kvėpavimo dažnis:

>50 įkvėpimų/min., amžius 6–12 mėn
>40 įkvėpimų/min., amžius >12 mėn. Prisotinimas deguonimi ore ≤95% Traškėjimas krūtinėje ūžimasKvėpavimo dažnis
>60 įkvėpimų per minutę Vidutinis arba stiprus krūtinės įtraukimas
Tiražas ir
hidratacijaNormali oda ir akys Drėgna gleivinė Sausa gleivinė Prastas kūdikių maitinimas Sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas Kapiliarų prisipildymo laikas ≥3 sekundės Tachikardija:

>160 dūžių/min., amžius <12 mėn >150 dūžių/min., amžius 12–24 mėn

>140 dūžių/min., amžius 2–5 metai Sumažėjęs odos turgoras
Kita Amžius 3–6 mėn., temperatūra ≥39°CF, ≥5 dienas Sustingimas Galūnės ar sąnario patinimas Svorį nelaikančios galūnės / galūnių nenaudojimas Amžius <3 mėn., temperatūra ≥38°CNNeblanšuojantis bėrimas Išsipūtęs šriftas Kaklo sustingimasFBūsena epilepsinė priepuolis
Čia rasite daugiau informacijos ir 1 bei 2 lenteles.

Apsilankykite Tėvų centre, kur rasite daugiau naudingų patarimų ir vadovų, kaip suteikti vaikui sveiką pradžią.

Atsisiųskite „HealthHub“ programą
„Google Play“ arba
„Apple Store“, kad pasiektumėte daugiau sveikatos ir gerovės patarimų jums po ranka.