Darbo stresas
Ar kenčiate nuo su darbu susijusio streso? Išmokite atpažinti simptomus ir lengvai valdyti stresą.
„Darbo stresas“ yra tai, ką dažniausiai patiriame darbo vietoje. Daugelis iš mūsų jaučia, kad visada yra spaudimas pagerinti savo darbo rezultatus ir padidinti našumą.
Darbo stresas dažnai kyla tada, kai mūsų galimybės ar poreikiai neatitinka mūsų darbo reikalavimų. Tai gali kilti dėl įvairių šaltinių, pvz., darbo perkrovos, laiko spaudimo laikytis terminų, nemėgstamo darbo ir darbo su sunkiais žmonėmis.
Nors tam tikras stresas gali paskatinti mus siekti geresnių rezultatų ir padidinti produktyvumą, ilgalaikis ar per didelis stresas gali sukelti perdegimą. Perdegimas yra fizinio, psichologinio ir emocinio išsekimo būsena, dėl kurios jaučiatės priblokšti arba beviltiški. Kai tai atsitiks, jūsų produktyvumas sumažėja.
Veiksmingas asmeninio ir darbinio streso valdymas gali leisti daryti teigiamą įtaką aplinkiniams ir taip pat apsaugoti jus nuo kitų negatyvumo.
Štai keletas patarimų, kurie padės sumažinti darbo stresą:
Supraskite darbo streso padarinius
Atpažinkite įvairius darbo streso požymius ir kaip jis gali paveikti mus fiziškai, psichologiškai ir emociškai.
Nustatykite savo darbo streso šaltinius
Darbo stresas gali kilti iš vieno šaltinio arba iš kelių šaltinių. Norėdami susidoroti su stresoriais, pirmiausia turime žinoti, kas mums kelia stresą. Žemiau pateikiami keli darbo streso šaltinių pavyzdžiai:
- Darbo konfliktai
- Darbo perkrova
- Informacijos spragos
- Užblokuota karjeros priesaika
- Beprasmis darbas
Išspręskite savo konfliktus darbe
Jei manote, kad darbe su jumis buvo pasielgta nesąžiningai, apsvarstykite galimybę savo nuoskaudas reikšti atkakliai, neagresyviai, o ne kentėti tyloje.
Kai susiduriate su problemomis bendraudami su sudėtingu viršininku ar bendradarbiu, atminkite, kad mes galime valdyti tik savo jausmus ir reakcijas, o ne kitų elgesį.
Efektyviai valdykite savo laiką
Norint pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, reikia gerų laiko valdymo įgūdžių.
Pirma, sudaryk planą. Sukurkite sąrašą, kuriame nurodysite svarbias užduotis, kurias turite atlikti per dieną, įskaitant laisvalaikio veiklą.
Tada išsiaiškinkite savo prioritetus, nustatydami, kas jums yra skubiausia ar svarbiausia. Visada nukreipkite sudėtingas užduotis tuo metu, kai jaučiatės energingiausi (pvz., pirmas dalykas ryte), o paprastesnes užduotis palikite vėlesniam laikui.
Atidėliojimas dažnai yra pagrindinė mūsų laiko stokos priežastis, todėl savidisciplina yra labai svarbi.
Teigiamai perfrazuokite savo neigiamas mintis
Daugelis iš mūsų patiria pasikartojančias neigiamas mintis, kai jaučiame stresą. Šios mintys dažnai mums sako, kad esame „kvailiai“, „nekompetentingi“ arba „negalime susitvarkyti“. Gyvenimas šiose neigiamose mintyse gali sumenkinti mūsų moralę ir tapti mažiau motyvuotiems dirbti. Taigi mums svarbu šias mintis išdėstyti pozityviau.
Pagalvokite, ką pasakytumėte draugui, kuriam kyla tokių minčių. Tikriausiai pasakytumėte ką nors padrąsinančio, pavyzdžiui, „viena klaida nereiškia, kad tau nepasisekė“. Lygiai taip pat, kaip skatiname savo draugus, turime padrąsinti save, kai jaučiamės nugalėti.
Apsvarstykite galimybę patobulinti savo įgūdžius ir žinias
Darbo aplinka sparčiai keičiasi dėl tobulėjančių technologijų. Taigi, norint išlaikyti konkurencingumą, svarbu tobulinti savo įgūdžius ir užpildyti visas žinių spragas. Visi esame laimingi darbuotojai, kai jaučiamės kompetentingi savo darbe.
Suteikite savo darbui naują prasmę
Ar manote, kad jūsų darbas yra prasmingas? Jei atsakymas yra ne, galbūt atėjo laikas apsvarstyti kitas darbo galimybes. Paklauskite savęs, kas jums yra reikšminga. Ar gali padėti mažiau pasisekusiems? Galbūt dirbate su pagyvenusiais žmonėmis? Arba netgi galite apsvarstyti galimybę išplėsti savo dabartinį portfelį arba tobulinti savo įgūdžius kitoje srityje.
Ieškokite profesionalios pagalbos
Dažnai viską pasiliekame sau, kad neapkrautume savo artimųjų savo problemomis. Kartais patartina ieškoti profesionalios pagalbos, pavyzdžiui, pasikalbėti su psichologu, kad padėtų jums valdyti stresą sukeliančius veiksnius.
Išmokite atsipalaiduoti
Prisiminkite posakį: „Visas darbas ir jokie žaidimai daro Džeką nuobodu berniuku“? Mums visiems svarbu užsiimti malonia veikla, kad galėtume atsipalaiduoti. Visa tai gali padėti:
- Turėkite pakankamai miego
- Valgyk sveikai
- Pratimas
- Pasitikėkite savo sutuoktiniu, šeimos nariu ar artimu draugu. Neužtemdykite savo jausmų
- Suplanuokite „aš“ laiką. Skirkite laiko savo pomėgiams ar mėgstamai veiklai, pavyzdžiui, muzikos grojimui, filmo žiūrėjimui ar masažams.
- Eik atostogauti
Atminkite, kad netinkamai valdomas darbo stresas gali turėti neigiamos įtakos mūsų fizinei, psichologinei ir emocinei sveikatai.
Skaitykite toliau: