Baltos ar tamsios mėsos vištiena: kuri yra sveikesnė?
Diskusijos apie baltą ir tamsią mėsą, siekiant suprasti, kuri geriau, vyksta jau seniai. Balta ir tamsi mėsa pasižymi puikiomis maistinėmis savybėmis, skirtingo skonio ir skonio.
Be to, skirtumai tarp baltos ir tamsios mėsos nėra tokie dideli, kaip atrodo. Daugelį metų sveikatos specialistai rekomendavo baltą mėsą, o ne tamsią mėsą, nes joje yra daug baltymų.
Žmonės taip pat dažniausiai renkasi tą patį dėl tos pačios priežasties. Baltos ir tamsios mėsos yra skirtingose vištienos dalyse. Dėl didelio baltymų kiekio vištienoje ji yra idealus maisto produktas tiems, kurie rūpinasi savo mityba. Be to, vištienos mėsa yra lengviau virškinama nei dauguma kitų mėsos rūšių.
Kas yra Vištienos mėsa?
Vištiena arba vištienos mėsa yra lengviausia ir labiausiai paplitusi mėsos rūšis rinkoje, kurią galima vartoti kaip maisto produktą.
Mėsa taip pat yra vienas iš labiausiai mėgstamų mėsos šaltinių daugelio žmonių. Vištienos mėsa yra sveika ir skani, todėl ją galima vartoti įvairiomis formomis, atsižvelgiant į tai, kokio tipo žmogus pageidauja.
Tačiau maistinės savybės, kurias įgyjame, skiriasi priklausomai nuo to, kaip valgome mėsą, kaip ją kepame ir netgi nuo to, kokią dalį mes reguliariai vartojame. Valgant be odelės, vištienos mėsa padeda užtikrinti kokybišką baltymų suvartojimą be kalorijų ir riebalų pertekliaus. Tačiau vištienoje su oda yra 2–3 kartus daugiau riebalų nei vištienoje be odos.
Todėl balta mėsa yra geriausia vištiena tiems, kurie nori sumažinti papildomų kalorijų ir riebalų suvartojimą. Balta mėsa taip pat geriausia žmonėms, sergantiems širdies ligomis, tokiomis kaip aritmija, aterosklerozė ir širdies priepuolis. Be to, vištienos mėsoje yra mažai kolageno, kuris padeda lengviau virškinti mėsą.
Vištienos mėsoje gausu kelių maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, nepakeičiamos aminorūgštys, lipidai, riebalų rūgščių profilis, būtini vitaminai ir mineralai, o tai suteikia daug naudos.
Be to, vištiena yra polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų šaltinis. Jie yra naudingi įvairioms ląstelių funkcijoms. Tai taip pat padeda pagerinti pažinimo funkciją ir kitas nervų funkcijas.
Mityba
Kaip minėta aukščiau, vištienos mėsa yra geras būtinų mineralų ir vitaminų šaltinis. Be to, tamsioje ir baltoje mėsoje yra daug geležies, cinko, kalcio, magnio, fosforo, natrio ir kitų mineralų.
- Geležis naudojama hemoglobinui gaminti, kad būtų išvengta anemijos ir normaliai raumenų veiklai.
- Kalcis ir fosforas yra būtini sveikiems kaulams ir dantims.
- Natris ir kalis padeda reguliuoti elektrolitų pusiausvyrą.
- Selenas pasižymi puikiomis antioksidacinėmis savybėmis, naudojamas laisviesiems radikalams pašalinti.
- Magnis būtinas tinkamai baltymų sintezei ir tinkamai raumenų veiklai.
Vištienos mėsoje yra riebaluose ir vandenyje tirpių vitaminų, tokių kaip vitaminai A, D, E, K ir B kompleksas. Tačiau vitaminų kiekis skirtinguose vištienos gabaluose skiriasi.
Tyrimai rodo, kad vištienos mėsoje yra didžiausias niacino ir vitamino B12 kiekis. Vitaminai A, E, D ir K yra riebaluose tirpūs vitaminai, kurie padeda pagerinti regėjimą, didina kaulų stiprumą ir stiprina imuninę sistemą bei kraujo krešėjimą.
Jie padeda sumažinti kaulų ir širdies ligų riziką. Vandenyje tirpūs vitaminai, tokie kaip B-1, B-2, B-3, B-5, B-6, B-9 ir B-12, padeda įvairiuose fiziologiniuose procesuose. Jie padeda pagerinti regėjimą, smegenų veiklą, apetitą, virškinimą, tinkamą nervų funkciją ir anemines sąlygas.
Vištienos mėsoje taip pat gausu niacino, kuris yra naudingas angliavandenių ir energijos apykaitai. Tai puiki maistinė medžiaga sveikai odai, plaukams ir akims, taip pat žinomas dėl savo neuroprotekcinės funkcijos ir padeda centrinei nervų sistemai. Be to, jis padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir gerina kraujotaką. Niacinas padeda pagerinti DTL cholesterolio kiekį.
Vidutinis dienos baltymų poreikis kiekvienoje amžiaus grupėje skiriasi. Vidutinis baltymų kiekis suaugusiems yra 0,5–0,8 g/kg kūno svorio, o vaikams – 1,0–1,2 g/kg kūno svorio. Kalbant apie nėščias moteris, baltymų poreikis padidėja trimestrą, papildomi 23 g per dieną yra papildomas dienos baltymų poreikis.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad pakankamas vištienos mėsos vartojimas reguliuoja kūno svorį, nes joje yra daug biologinės vertės baltymų. Jis sulaiko ir lėtina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir hipertenzijos progresavimą.
Tyrimai rodo, kad optimalus baltymų suvartojimas padeda kovoti su su amžiumi susijusiomis fiziologinėmis ligomis, tokiomis kaip sarkopenija. Sarkopenija reiškia laipsnišką raumenų masės mažėjimą kartu su judėjimo ir savarankiškumo sunkumais. Vištienos baltymai yra geras šaltinis visiems, ypač purpuriniams, vyresniems nei 65 m., nes jie gerai virškinami ir lengvai kramtomi.
„HealthifyMe“ pastaba
Yra žinoma, kad vištienos mėsa yra didelis baltymų šaltinis. 100 gramų vištienos yra 21,6 g baltymų, todėl reguliarus vištienos valgymas gali pataisyti baltymų trūkumą. Tačiau daugelis nežino, kad vištiena gali padėti nuo peršalimo.
Nors dubenėlis karštos vištienos sriubos nėra tiksliai paskirta priemonė nuo peršalimo, gerklės skausmo ar kosulio, jie turi reputaciją, kaip šimtmečius palengvinantys tokius įprastus negalavimus. Kadangi vištiena yra geras baltymų šaltinis, ji taip pat gali padėti kovoti su ateroskleroze, hipertenzija, diabetu ir kt.
Baltos mėsos vištiena vs tamsi vištienos mėsa
Balta mėsa reiškia vištienos krūtinėlę, sparnelius ir nugaros dalis. Šioje mėsos dalyje yra aukštos kokybės liesų baltymų, mažai riebalų ir mažiau kalorijų.
Tamsi vištienos mėsa – tai vištos šlaunelės ir kojos (kulnės), kuriose yra daug baltymų, daug riebalų, įvairių vitaminų ir mineralų.
Kalbant apie skirtumą tarp baltos ir tamsios mėsos, yra įvairių veiksnių, tokių kaip skonis, skonis, kalorijos ir maistinės savybės. Tačiau vienas iš pagrindinių skirtumų yra mioglobino kiekis skirtingose mėsos dalyse.
Mioglobinas
Mioglobinas yra deguonį pernešantis baltymas vištienos raumenyse. Mioglobino kiekis skirtinguose mėsos gabaluose lemia baltą ir tamsią mėsą. Baltoje mėsoje yra apie 10 % raudonųjų skaidulų, o tamsioje – apie 50 % raudonųjų skaidulų.
Tyrimai rodo, kad mioglobinas yra atsakingas už deguonies transportavimą ir yra pagrindinis pigmentas, susijęs su raudona mėsos spalva. Mioglobinas, susimaišęs su deguonimi, sudaro oksimioglobiną ir įgauna ryškiai raudoną spalvą.
Likusią raudoną spalvą suteikia mioglobine esanti geležis. Mioglobino kiekis raumenyse priklauso nuo to, kaip dažnai naudojate raumenis ir kiek toje srityje reikia deguonies ir kraujotakos.
Jei raumenys dažnai naudojami įvairiai veiklai, pavyzdžiui, stovint ir bėgiojant, reikia gebėjimo greitai reaguoti. Tačiau jei raumenis naudojate rečiau, jiems reikia mažiau deguonies ir kraujotakos, todėl greitai nereikia reaguoti.
Vištienos mėsoje yra dvi raumenų skaidulos, raudonos ir baltos, dar vadinamos lėtomis ir greitai trūkčiojančiomis. Tamsioje mėsoje yra daugiau raudonųjų raumenų skaidulų, ty joje yra daugiau kapiliarų, kad padidėtų kraujotaka ir deguonis tam tikroje srityje.
Baltoje mėsoje yra baltųjų raumenų skaidulų, o turint mažiau kapiliarų, sumažėja kraujotaka. Viščiukai negali skristi. Jie naudojasi kojomis ir šlaunimis, kad galėtų judėti. Taigi šiose dalyse yra daugiau raudonųjų skaidulų nei vištienos krūtinėlės ir sparnelių. Mioglobinas aprūpina raumenis deguonimi, reikalingu pagal tos srities atliekamą pratimą ir judesį.
Mityba
Nereikia nė sakyti, kuri mėsa maistiniu požiūriu yra sveika, o kuri ne. Skirtumas tarp tamsios ir baltos mėsos maistinių savybių yra menkas. Atrodo, kad tamsi mėsa turi aukštesnių maistinių savybių nei balta mėsa. Tamsioje mėsoje yra daug kalorijų, riebalų ir baltymų, taip pat keleto vitaminų ir mineralų.
Asmeniniai pageidavimai yra svarbiausi, kai kalbama apie baltą ir tamsią mėsą. Jei norite sumažinti kalorijų kiekį ir riebumą, geriausias pasirinkimas yra balta mėsa, nes joje yra aukštos kokybės liesų baltymų ir mažiau kalorijų.
Tuo tarpu, jei ieškote geresnio maistinių medžiagų šaltinio gerai sveikatai palaikyti, reikėtų rinktis tamsią mėsą, nes joje daug kalorijų, aukštos kokybės baltymų, sveikų riebalų ir būtinų vitaminų bei mineralų. Tai geresnis geležies, niacino, riboflavino, cinko ir seleno šaltinis.
Skonis ir skonis
Žinoma, kad balta mėsa, ty vištienos krūtinėlės, sparneliai ir nugara, turi švelnų skonį. Tamsios mėsos gabaliukai apima vištienos šlauneles ir kojeles, kurios yra minkštos, sultingesnės ir pripildytos skanaus skonio.
Perkepta balta mėsa gali lengvai išdžiūti. Būnant…